R. Šadžius: ES finansų ministrai spręs dėl bankų pertvarkos fondo

Europos Parlamentui nepritariant siūlymui vieningo Europos Sąjungos bankų pertvarkos mechanizmo fondų reglamentavimą įtvirtinti dvišalėmis sutartimis, ES finansų ministrai idėją persvarstys dar kartą. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, bendrijos atstovai nemato kitų galimybių, kaip tik įtvirtinti šią nuostatą.

Dėl fondų reglamentavimo ministrai spręs pirmadienį vakare Eurogrupės susitikime bei antradienį - ES finansų ministrų taryboje „Ecofin“.

„Europos parlamentas išreiškė tam tikrą skeptišką nuomonę, tačiau neįsivaizduoju ir nežinau kito ministro, kuris įsivaizduotų, kaip kitas variantas - ne dvišalėmis sutartimis - galėtų atrodyti“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė R.Šadžius.

Tačiau, pasak jo, „Ecofin“ taryba turėtų ieškoti kompromiso, kiek fondų reguliacinių nuostatų perkelti į vieningo bankų pertvarkos mechanizmo reglamentą, o kiek - palikti tarpvalstybinėse sutartyse.

„Ten reikia nubrėžti ribą, kaip fondo valdymas vyks, kokios procedūros bus atliekamos - didžioji dalis yra reglamente įtvirtinta, bet yra dar kai kurie niuansai sutartyse palikti, tai dėl to galima dar ieškoti kompromiso“, - aiškino finansų ministras.

Pasak R.Šadžiaus, „Ecofin“ antradienį taip pat diskutuos dėl vieningo bankų pertvarkos mechanizmo, 2015 metų ES biudžeto gairių, ES pozicijos G20 susitikime Australijoje bei kitais klausimais.

Europos Komisijos pasiūlytas bankų pertvarkos mechanizmas buvo padalytas į du atskirus dokumentus: ES teisės aktus ir tarpvalstybinius susitarimus, kurie reguliuoja fondus, kurių lėšomis būtų pertvarkomi bankai. Gruodžio pabaigoje R.Šadžius aiškino, kad tarpvalstybiniai susitarimai išsprendžia teisines problemas, susijusias su bankų rinkliavomis.

Europos Parlamentas nori, kad visos Bankų sąjungos dalys - tarp jų ir pertvarkos fondas - būtų įtraukti į ES teisę, tačiau „Ecofin“ taryba nori tarpvalstybinius susitarimus dėl fondo pasirašyti iki šių metų kovo ir nesutinka keisti fondų reguliavimo formato.

Už bendrosios rinkos politiką atsakingas eurokomisatas Michelis Barnier (Mišelis Barnier) vasario pradžioje pasiūlė kompromisą - riboti tarpvalstybinių susitarimų apimtį. Jis pasiūlė iki penkerių metų, vietoj dabar siūlomų dešimties metų sutrumpinti nacionalinių fondų pavertimą bendru pertvarkos mechanizmo fondu.

Pirmasis bankų sąjungos plano etapas - vadinamasis Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), euro zonos bankų priežiūros sistema - buvo patvirtintas pernai spalio mėnesį. Jis pradės veikti šių metų lapkritį.

Pertvarkos mechanizmas turi pradėti veikti kartu su priežiūros mechanizmu, kitu atveju pastarasis neteks prasmės, nes išaiškinus problemas bankuose, nebūtų galima jų spręsti. Pertvarkos mechanizmas bus taikomas žlungančių bankų problemoms spręsti. Jį taip pat reikės papildyti indėlių garantijų sistema indėlininkams apsaugoti.

Į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės - SEB, "Swedbank" ir DNB. Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną 2015 metais.