Apie tai šių metų LOGIN tinklalaidėje diskutavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centro vadovas prof. dr. Paulius Pakutinskas.
Tikrosios rizikos slypi ne ateities scenarijuose
Pasak prof. dr. P. Pakutinsko, viešose diskusijose apie DI dažnai dominuoja kraštutinumai: vieni mato tik technologijų kuriamą naudą, kiti kalba apie žmoniją užvaldysiančias mašinas. Tačiau didžiausi iššūkiai kyla ne fantastiniuose scenarijuose, o kasdienėse situacijose, su kuriomis susiduriame jau dabar.
DI sistemos vis dažniau naudojamos darbuotojų atrankose, vertinant kreditingumą, viešųjų paslaugų teikimo ar švietimo srityse. Tokiose srityse net ir nedidelės algoritmų klaidos gali turėti reikšmingų padarinių žmonių gyvenimams.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad technologijos gali ne tik atkartoti, bet ir išplėsti esamas diskriminacijos formas. Jei algoritmuose atsiranda netinkami vertinimo kriterijai, jų poveikis gali būti taikomas tūkstančiams ar net milijonams žmonių vienu metu.
„Kai žmogus priima sprendimus, jo subjektyvumas nėra nuosekliai tiražuojamas visoje sistemoje. Tuo tarpu algoritminė klaida gali būti masiškai atkartojama ir paveikti daugybę žmonių“, – pažymi prof. P. Pakutinskas.
UNESCO siekia bendrų DI principų
Nors UNESCO dažniausiai siejama su kultūros paveldu ar švietimu, organizacija šiandien aktyviai dalyvauja ir DI etikos srityje.
Pasak profesoriaus, technologijų poveikis visuomenei tapo toks didelis, kad tarptautinis susitarimas dėl bendrų vertybių ir atsakingo naudojimo principų tampa būtinybe. UNESCO rekomendacijos šioje srityje yra pripažintos visų organizacijos narių ir padeda formuoti pasaulinį požiūrį į DI plėtrą.
„Kai kalbame apie DI, svarbu ne tik technologiniai sprendimai, bet ir bendras supratimas, kokių vertybių turime laikytis“, – pabrėžia jis.
Europa ieško balanso tarp inovacijų ir žmogaus teisių
Diskusijose apie DI reguliavimą dažnai keliamas klausimas, ar Europa nepraranda konkurencingumo JAV ir Kinijos atžvilgiu.
Prof. P. Pakutinsko teigimu, ES požiūris grindžiamas siekiu užtikrinti, kad technologijų pažanga nevyktų žmogaus teisių sąskaita. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas toms sritims, kuriose DI gali daryti didelę įtaką žmogaus galimybėms gauti darbą, išsilavinimą ar kitas svarbias paslaugas.
Profesorius pabrėžia, kad dažnai klaidingai kalbama apie DI technologijų reguliavimą. Iš tikrųjų reguliuojamos ne pačios technologijos, o jų taikymas konkrečiose situacijose.
„Tai nėra technologijų reguliavimas. Tai yra technologijų taikymo reguliavimas“, – pažymi prof. P. Pakutinskas.
Anot jo, tikslas yra ne stabdyti inovacijas, bet užtikrinti, kad kuriami sprendimai būtų saugūs, patikimi ir skaidrūs.
Atsakomybė prasideda dar prieš įsigaliojant taisyklėms
Kalbėdamas apie verslą, profesorius ragina organizacijas nelaukti, kol visos Dirbtinio intelekto akto nuostatos pradės galioti visa apimtimi.
Svarbiausia jau dabar vertinti naudojamų sprendimų poveikį, analizuoti galimas rizikas ir kurti produktus, kuriuose skaidrumo bei atsakomybės principai būtų integruoti nuo pirmųjų kūrimo etapų.
Pasak jo, neatsakingai naudojamos technologijos gali sukelti ne tik teisinių, bet ir reputacinių problemų. Todėl atsakingas DI naudojimas turėtų tapti organizacijų veiklos dalimi nepriklausomai nuo formalių teisinių reikalavimų.
Universitetams tenka keisti nusistovėjusius mokymosi modelius
Ypač dideli pokyčiai vyksta švietimo srityje. Generatyvinio DI įrankiai keičia tai, kaip studentai renka informaciją, rengia darbus ir mokosi.
Tačiau profesorius nemano, kad išeitis yra draudimai. Priešingai – studentai turi išmokti atsakingai naudotis naujaisiais įrankiais.
Savo studentus jis skatina praktiškai išbandyti įvairius DI sprendimus ir mokytis kritiškai vertinti jų pateikiamą informaciją. Vis dėlto galutinė atsakomybė už sprendimus ir išvadas turi likti žmogui.
„Man neįdomu, ką pasakė modelis. Produktas turi būti studento. Studentas turi priimti sprendimus, įvertinti informaciją ir prisiimti atsakomybę už rezultatą“, – teigia prof. P. Pakutinskas.
Jo nuomone, universitetams teks iš esmės peržiūrėti šimtmečius mažai besikeitusius mokymosi ir vertinimo metodus. Svarbiausiu tikslu tampa ne gebėjimas parašyti tam tikros apimties darbą, o gebėjimas analizuoti, kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai naudotis technologijomis.
Studentas turi priimti sprendimus, įvertinti informaciją ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.
Technologijos stiprėja, tačiau žmogus neturi silpnėti
Apibendrindamas profesorius pabrėžia, kad šiandien gyvename reikšmingų technologinių pokyčių laikotarpiu. DI tampa vis galingesniu įrankiu, tačiau būtent todėl auga žmogaus atsakomybė.
Jo teigimu, svarbiausias ateities klausimas nėra tai, ar naudosime DI. Šis procesas jau vyksta. Kur kas svarbiau, ar gebėsime išsaugoti kritinį mąstymą, savarankišką sprendimų priėmimą ir atsakomybę už technologijų poveikį visuomenei.
„Turime galingą įrankį, tačiau silpnąja vieta neturi tapti žmogus“, – reziumuoja prof. dr. Paulius Pakutinskas.
Visą LOGIN tinklalaidės pokalbį su prof. dr. P. Pakutinsku apie DI reguliavimą, etiką, švietimo transformaciją ir žmogaus vaidmenį algoritmų amžiuje galite peržiūrėti čia:
LOGIN 2026: Kai algoritmai sprendžia už mus – kas lieka žmogui?
(be temos)