- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azerbaidžanas turėtų tapti svarbiu Europos Sąjungos partneriu bendrijai siekiant atsiriboti nuo Rusijos energetinių resursų, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Trečiadienį Baku vykusiame susitikime su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu G. Nausėda sako aptaręs situaciją, susijusią su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, saugumo padėtį regione.
„Savaime suprantama, kad šis karas kelia tam tikrų iššūkių ir Kaukazo regionui. Štai kodėl saugumo situacija yra tas objektas, kuriam turime skirti daugiau dėmesio. Ir čia aš ypatingai tikiu tuo potencialu, kurį turime bendradarbiaujant Europos Sąjungai su Azerbaidžanu“, – po susitikimo išplatintame vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, kad šiuo metu rengiama ES sutartis su valstybe apims kelias sritis, tarp jų – ir Lietuvai bei Bendrijai svarbią energetiką, ieškant alternatyvų Rusijos energetiniams ištekliams.
„Azerbaidžanas yra svarbi šio plano dalis“, – sakė šalies vadovas.
ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo, apimančio ir Rusijos naftos importo draudimą. Tačiau derybos stringa dėl Vengrijos užsispyrimo sakant, kad šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.
Spaudimą ES didina Maskvai tęsiant vasario pabaigoje pradėtą kruviną invaziją į Ukrainą.
G. Nausėda su I. Alijevu taip pat teigė aptaręs Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalius santykius.
„Tie santykiai buvo šiek tiek apmirę, mes šiek tiek nutolome vieni nuo kitų ir aš manau, kad mums reikia vėl atšviežinti tą įdirbį, kurį turėjome praeityje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis priminė dar 2007-aisiais tuometinio prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės su Azerbaidžanu. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad su juo atvykusi delegacija šįkart pasirašė susitarimus transporto, švietimo, smulkių ir vidutinių įmonių veiklos srityse.
„Labai tikiuosi, kad tai taps gera įžanga į konkrečias bendradarbiavimo formas tarp mūsų verslininkų (...). Norisi, kad nuo politinių deklaracijų pereitumėme prie konkrečių darbų“, – kalbėjo jis.
Prezidentas taip pat sakė turintis viltį, kad Lietuvos aukštosios mokyklos įstaigos puoselės santykius su Azerbaidžano universitetais „ypatingai siekiant diplomų pripažinimo, dvigubų programų“.
Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito.
„Labai tikiuosi, kad mūsų verslo misijos sėkmę lydės ir atitinkamos verslo misijos Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis sako pakvietęs Azerbaidžano verslo delegaciją bei šalies lyderį apsilankyti Lietuvoje.
„Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, kaip ir pakviečiau prezidentą su jo žmona atvykti į Lietuvą susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito, o jis buvo, nei daug, nei mažai – 2013-aisiais metais“, – sakė G. Nausėda.
Ketvirtadienį G. Nausėda vyks oficialaus vizito į Armėniją, kuri neturi oficialių diplomatinių santykių su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl tris dešimtmečius tebesitęsiančio Kalnų Karabacho konflikto.
Šis konfliktas kilo po to, kai 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tuomet žuvo per 30 tūkst. žmonių, dar per 6,5 tūkst. aukų pareikalavo naujausias, 2020-ųjų rudenį kilęs šešių savaičių Armėnijos ir Azerbaidžano karas, pasibaigęs paliaubų susitarimu tarpininkaujant Rusijai.
Pagal susitarimą Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...