Po Rusijos grasinimų sujudo Lietuvos pramonininkai: tai – vos ne verslo genocidas

Poveikis – ne toks didelis

„Įvardijimas teroristine valstybe… Jeigu tai padarys ir Amerika, ir kitos šalys, tai prekybinius santykius su Rusija pavers į maždaug tokio lygio, kokius mes turime su Šiaurės Korėja, t. y. nieko neturime“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.

Tačiau nors Lietuvos importas iš Rusijos menksta, verslas nuo tokių grasinimų dar gali nukentėti.

„Vienintelis kanalas šiandien yra Rusija. Kas greičiausiai bus? Bus Kinijos variantas, t. y. rusišką metalą nusipirks Lenkija ar Vokietija, ir mes iš Vokietijos nusipirksime rusišką metalą, tik gerokai brangiau“, – aiškino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pripažįstama, kad poveikis bus, tačiau ne toks ir didelis, mat Lietuva iš Rusijos rinkos palengva traukiasi jau keletą dešimtmečių. Dabar priklausomybė nuo rusiškų žaliavų – mažesnė.

„Manau, kad ryšiai su Rusija bus nutraukti galutinai. Čia paveikti statybos, žemės ūkio pramonės, transporto sektoriai. Pervežimo verslas yra ir buvo aktyvus. Dabar galimybės tikriausiai bus minimalios“, – sakė Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Lietuva, nors ir mažais kiekiais, vis dar veža iš Rusijos metalus ir medieną. Dalis šalies įmonių jau to atsisakė. Dalį Rusijos pramonininkų, kaip trąšų gamintojus, sankcionavo Europos Sąjunga.

„Daugiausia yra statybos. Sakykime, pramonę tai palies mažiau, tik atskiras pramonės šakas, t. y. medienos pramonę, apdirbamąją pramonę, inžinerinę pramonę. Statyba, manau, labai subrangs“, – svarstė S. Besagirskas.

Iššūkiai medienos sektoriui

Tačiau medienai daug alternatyvų nėra. Iki šiol Lietuva ją pirko iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.

Mes negalėsime uždaryti įmonių, sustabdyti statybos sektoriaus – mes pirksime iš Vengrijos, Serbijos, bet ko, nes kitaip neįmanoma.

„Tos kompanijos, kurios taip niekada ir nebuvo sulaukusios galimybės įsigyti lietuviškos medienos, ne iš gero gyvenimo nukeliavo į tas rinkas. Tokių įmonių – nemažai, jas galima skaičiuoti dešimtimis. Tai – pakankamai rimtos inžinerinės įmonės“, – kalbėjo Medienos pramonės įmonių asociacijos prezidentas Raimundas Beinortas.

Dabar galimybių pirkti žaliavą yra Skandinavijoje, tik ji gerokai brangesnė.

„Paprastai iš tų šalių gaunama žaliava yra kokybiškesnė. Ukraina galbūt teiktų į artimesnes šalis, tokias kaip Lenkija, Vengrija bei Rumunija“, – komentavo M. Dubnikovas.

G. Savickio / BNS nuotr.

Iššūkių kelia ir išaugę transportavimo kaštai, kas kitų šalių medieną daro dar brangesnę.

„Skandinavai iš esmės buvo patys didžiausi rusiškos medienos pirkėjai. Dabar, kada jiems ta rinka užsidarė, jie greičiausiai atsigręš į savo vietinius išteklius“, – šnekėjo R. Beinortas.

Anot S. Besagirsko, Lietuvai vis tiek teks pirkti rusišką žaliavą per trečias šalis, palaikančias  ryšius su Rusija. Dėl to medienos kainos kritimo tikėtis nereikėtų.

„Bus visada Vokietija, Austrija, Vengrija, kuri apskritai labai mėgsta V. Putiną. O mes negalėsime uždaryti įmonių, sustabdyti statybos sektoriaus – mes pirksime iš Vengrijos, Serbijos, bet ko, nes kitaip neįmanoma“, – tikino jis.

Medienos pramonininkai teigė, kad Lietuva taip pat turi pakankamai žaliavos, tačiau valstybė kreivai žiūri į tuos, kurie ilgą laiką pirko svetur. Tvirtinama, kad įmonėms, kurios niekada nepirko lietuviškos medienos, neleidžiama dalyvauti aukcionuose.

„Gaunasi vos ne verslo genocidas. Aha, jūs pakliuvote į bėdą, tai kad ilgai nesikankintumėte, mes jus tiesiog nutrauksime ir viskas“, – manė R. Beinortas.

Nuo pandemijos pradžios medienos kaina paaugo 40 proc. Dėl to Aplinkos ministerija ketina riboti eksportą iš šalies.