– Signalai iš Vašingtono pastaruoju metu tikrai nėra labai blogi. Jie gana migloti, bet nėra labai blogi. Ką aš turiu omenyje? Na, pavyzdžiui, prieš kelias dienas Keithas Kelloggas, specialusis Donaldo Trumpo patikėtinis būtent karo klausimais, kalbėjo apie tai, kad sankcijos Rusijai, kurios yra įvestos iki šiol, vertos maždaug 3 balų ir 10, kitaip tariant, jos nėra įgyvendinamos sėkmingai, nėra pakankamai plačios. Vadinasi, administracija svarsto griežtesnes sankcijas Rusijai, o tai tikrai yra džiugi žinia Ukrainai, nes tai, be abejo, yra didesnis spaudimas Kremliui, didesnis ypač per sankcijų paketą.
Scanpix nuotr.
– D. Trumpas pasakė, kad padvigubins sankcijas Rusijai. Pasak Kremliaus, tos sankcijos neveikia ir tai kartojama nuolatos turbūt nuo pirmos karo dienos. Tad išgirdęs, kad sankcijas padvigubins, ar Kremlius iš tikrųjų gali to jei ne išsigąsti, tai bent jau įsiklausyti, ką sako JAV?
– Sankcijos tikrai veikia, jos turi efektą, tai mes tikrai matome ir iš Kremliaus įvairių nutekėjusių dokumentų, ir iš makroekonominių rodiklių. Ypač sankcijos, nukreiptos į naftos sektorių. Ir, sakyčiau, paskutinieji Joe Bideno administracijos sprendimai, ko gero, gerokai pavėluoti, bet vis tik priimti, nutaikyti į būtent tą vadinamąjį šešėlinį laivyną, kuris ir „vežioja“ tą naftą po visą pasaulį, ir buvo labai svarbus žingsnis į priekį. Tai išplėtė sąrašą laivų, kurie dabar iš esmės nebegali švartuotis jokios valstybės uostuose, nes jiems grėstų JAV sankcijos. Tai tolesni veiksmai šita linkme ir kartu D. Trumpo pažadai galbūt paskatinti naftos rinką papildoma pasiūla, ypač galbūt per Saudo Arabiją ir kitas šalis, – kiek tai įmanoma, turbūt galime svarstyti, – tačiau bet kuriuo atveju tikintis, kad naftos kaina globaliai mažėtų, tikrai turėtų efektą Rusijai. Nes Rusija yra labai priklausoma nuo vieno pajamų šaltinio, t. y. būtent energetikos žaliavų eksporto, ir ypač naftos. Taigi mes žinome silpnąją Rusijos vietą, klausimas – ar maksimaliai išnaudojame tą silpnybę.
– Kokių kozirių turi Ukraina, kol derybos dar neprasidėjo, ir ką ukrainiečiai galėtų padėti ant stalo?
– Na, mes girdime, kad pastaruoju metu kur kas dažniau kalbama, ir iš D. Trumpo pusės, apie tai, kad Ukraina gali JAV pasiūlyti naudingųjų iškasenų, įvairių mineralų, kurių yra šioje šalyje santykinai daug, palyginti su kitomis Europos ir net pasaulio valstybėmis. Tai, kad ši diskusija prasideda, kad ji pagaliau tapo vieša, yra geras signalas. Nes faktas, kad Ukraina turi tokių naudingų iškasenų, aišku, žinomas tikrai ne vieną dešimtmetį, bet iki šiol politiniame kontekste tai nebuvo aptariama, todėl dalis [politikų], ypač respublikonų, sakydavo, kad Ukraina jiems nerūpi, tai strategiškai nereikšmingas karas ir mes turime iš jo pasitraukti. Dabar, kai atsiranda išteklių, kurie potencialiai kažkuria prasme galėtų atitekti JAV, tas interesas, net ir pragmatinis, vertybinis, yra visiškai kitoks.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Amerikiečiai, pagal D. Trumpą, sako taip: karą užbaigsime, bet toliau jau Europos reikalas, kaip užtikrinti, kad konfliktas nebegrįžtų. Ar mes sugebėsime įvesti tvarką patys, be, kaip juokaujama, dėdės Semo?
– Nelabai. Neturi Europos valstybės pajėgų, kurios galėtų laiduoti Ukrainos saugumą, bent jau taip, kad tai nekeltų abejonių Rusijai. Bet taip, Vašingtono pozicija yra ta, kad karas iš esmės yra pirmiausia Europos prioritetas, Europa turi ir skirti išteklių. Tačiau aš tai laikyčiau tokia politine pozicija, nebūtinai turime tą pareiškimą vertinti kaip sprendimą, kad jokiu būdu JAV nebus įsitraukusios į Ukrainos saugumo užtikrinimą. Nes ir JAV vienas iš siekių bus ne tik paskelbti paliaubas, ne tik užtikrinti, kad jos bent jau kurį laiką galiotų, bet kad jos galiotų ilgą laiko tarpą ir kad tie patys ištekliai, na, apskritai Europos saugumas, būtų išspręstas klausimas ir jie galėtų orientuotis į kitas temas. Jei karas būtų sustabdytas tik laikinai, tai neatitiktų ir JAV intereso, vadinasi, šitą klausimą teks dar persvarstyti. Bet panašių teiginių iš Vašingtono, ko gero, girdėsime ir daugiau, nes tiesiog politiškai tai atspindi D. Trumpo naratyvą: čia yra jūsų karas, ne mūsų karas.
– Artėjantis Miunchenas – jau šį penktadienį prasidės pokalbiai ten. Ar ten galime tikėtis postūmio karo užbaigimo link ir galbūt ne vien gerų naujienų ten gali būti?
– Aš manau, kad pirmiausia tai yra tokia žvalgybinė operacija, nes ir K. Kellogas, ir kiti D. Trumpo aplinkos žmonės labai aiškiai teigia, kad vienintelis žmogus, galintis priimti sprendimus, yra pats D. Trumpas, o dažnai jis improvizuoja, tad tos retorikos mes galime išgirsti labai įvairios, nebūtinai detalizuotos įvairiais planais. Tad, manau, šiuo atveju Miunchenas tikrai bus puiki terpė geriau suprasti Vašingtono mąstymo trajektoriją, Vašingtonui – geriau suprasti, kuria linkme žengia europiečiai, o taip pat ir pati Ukraina, nes Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, taip pat bus Miunchene ir, neabejotina, susitiks su K. Kellogu, galbūt ir su viceprezidentu Jamesu Davidu Vance‘u. Tad tai yra galimybė sugretinti dabartinę situaciją informacine prasme ir jau tada tikėtis, kad artimiausiu metu iš Baltųjų rūmų, ko gero, iš paties prezidento D. Trumpo, išgirsime, kas gi konkrečiai bus daroma ir koks bus tų pokalbių su Vladimiru Putinu turinys.
