Iniciatyvinė grupė per du mėnesius, iki rugpjūčio 4 dienos, turi surinkti 50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių ir šią iniciatyvą palaikančių Lietuvos piliečių parašų.

Surinkus reikiamą parašų skaičių iki nustatytos datos, VRK per 30 darbo dienų nuo jų gavimo dienos patikrins ir suskaičiuos surinktus parašus. Po procedūros, gavus komisijos sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo, projektas bus įregistruojamas Seime.

Iniciatyvinę grupę piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti sudaro 5 asmenys: Zenonas Andrulėnas, Violeta Fominienė, Dalia Kučinskienė, Jūratė Navickienė ir jos koordinatorius R. Šimaitis. Jis taip pat bus atsakingas už VRK išduotų piliečių parašų rinkimo lapų priėmimą, tinkamą panaudojimą, apskaitą ir grąžinimą.

Grupės projekte siūloma netaikyti NT mokesčio gyvenamiesiems, sodų paskirties statiniams ir jų priklausiniams.

„Projektas parengtas vykdant 2025 m. balandžio 27 d. vykusio organizuoto susirinkimo, skirto protestui prieš visuotinį NT apmokestinimą, dalyvių valią. Susirinkimo Katedros aikštėje dalyviai (…) viešai išreiškė prieštaravimą Seimo nariams ir Vyriausybės atstovams dėl jų NT visuotinio apmokestinimo bei palaikė R. Šimaičio pasiūlymą įgyvendinti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę – teikti Seimui Projektą“, – rašoma pateikto projekto aiškinamajame rašte.

Susirinkimo Katedros aikštėje dalyviai (…) viešai išreiškė prieštaravimą Seimo nariams ir Vyriausybės atstovams dėl jų NT visuotinio apmokestinimo.

Papildomam turtui apmokestinimo grindis siūloma pakelti iki 200 tūkst. eurų nuo įstatyme dabar numatytų 150 tūkst. eurų vertės, kuri taikoma asmenų, auginančių tris ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 metų (ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) nuosavybės teise priklausančiam NT.

Taip pat siūloma, kad žemės ūkio pastatams, kurie nebenaudojami numatytai veiklai, būtų nustatytas 7 metų pereinamasis laikotarpis nuo veikos nutraukimo, kai jis nebūtų apmokestinamas, mat toks turtas nėra likvidus.

Anot iniciatorių, projekto priėmimas Seime leistų 36 tūkst. fizinių asmenų sutaupyti apie 500 eurų per metus, o gyvenamojo būsto savininkų dalį per 10 metų padidinti iki 90 proc., 2–3 proc. didinti vartojimą statybų sektoriuje.

VRK primena, kad per du mėnesius nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus, iniciatyvos projektas Seime nesvarstomas.

Seime tęsiantis svarstymams dėl planuojamų mokestinių pakeitimų, birželio 10-ąją prie parlamento rūmų bus surengtas antrasis mitingas prieš NT mokestį. Jį organizuos R. Šimaitis, kuris vadovauja asociacijai „Atoveiksmis“.

Balandžio pabaigoje Vilniuje vyko pirmasis „Atoveiksmio“ organizuotas protestas prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“. Jame, policijos duomenimis, dalyvavo apie 4–5 tūkst. žmonių.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma – tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

Finansų ministerija taip pat siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.

Šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui būtų taikomas iki 2030 m., pajamos skiriamos Gynybos fondui, o pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.