- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje beveik šešerius metus veikianti gėrimų pakuočių užstato sistema pasaulyje pristatoma kaip viena didžiausių sėkmės istorijų – skaičiuojama, kad į taromatus grįžta apie 90 proc. pakuočių. Tačiau, kaip pastebi pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, nors plastiko ir skardinių išrūšiavimo rodikliai labai geri, stiklinių butelių į taromatus sugrįžta mažiau, o jų surinkimo tikslai nėra pasiekiami.
Užstato sistema Lietuvai padėjo reikšmingai padidinti surenkamų plastikinių ir metalinių gėrimų pakuočių apimtis – jos išaugo iki 92 procentų. Tai – vieni iš geriausių rodiklių Europoje.
Tiesa, stiklinių pakuočių atžvilgiu užstato sistema yra mažiau efektyvi – norėto 88 proc. rodiklio per 6 metus pasiekti nepavyko – atgal sugrįžta tik 85 procentai sistemoje dalyvaujančių stiklinių butelių. Ekspertai įsitikinę, kad mažesnį nei siekiama surinkimą lemia stiklo pakuotės ribotas tinkamumas užstato sistemai.
„Stiklas dūžta ir sunkiai sveria, todėl žmonėms būna sunku nešti susikaupusius didesnius taros kiekius iki taromatų ir dalis jų pasirenka stiklo pakuotes mesti į šalia namų esančius konteinerius. Surinkimo trūkumas išlieka stabilus kiekvienais metais, tad tai vertiname kaip ilgalaikę tendenciją“, – sako didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Pasak jo, PET buteliai, skardinės vidutiniškai sveria 15–50 g, o vienas stiklo butelis – vidutiniškai net 300 gramų. Tad vienas stiklinis butelis prilygsta 20 plastikinių butelių ir daliai žmonių tai fiziškai sunkus svoris gabenimui iki parduotuvės.
„Šiuo metu Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos plėtros. Mūsų vertinimu, efektyvu būtų toliau plėsti PET ir metalinių pakuočių surinkimą per taromatus, nes yra pakuočių, kurios neaišku kodėl nepatenka į sistemą – pavyzdžiui, alaus, vyno ir putojančio vyno PET ar skardinės pakuotės. Tačiau nuo stiklo plėtros taromatuose reikėtų susilaikyti, kaip tai daro ir kitos Europos valstybės, nes ši plėtra nepadėtų pasiekti aplinkosauginių tikslų, o kaštus iškeltų neproporcingai daug. Kitų šalių praktika rodo ir mūsų ekspertiniu vertinimu, sunkias stiklo pakuotes gyventojams daug patogiau išmesti į šalia namų esantį stiklo konteinerį“, – sako K. Pocius.
Jam antrina ir „Gamtos ateities“ vadovas Karolis Šiaudkulis, teigiantis, jog pastaraisiais metais vykdyta stiklo konteinerių tinklo plėtra duoda akivaizdžių rezultatų ir su ja galime pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus.
„Nuo 2016 m. Lietuva kartus su ES lėšomis rūšiavimo konteinerių plėtrai numatė 100 mln. eurų. Šiandien prie daugiabučių ar individualių namų yra per 350 tūkst. stiklo konteinerių. Konteinerinės sistemos plėtra leido surinkti daugiau stiklo pakuočių atliekų – 2020 m. jų surinkta 20 proc. daugiau nei 2019-aisiais, o 2021 m. fiksuotas dar apie 10 proc. augimas. Esame įsitikinę, kad su tolesne konteinerių sistemos plėtra per porą metų galime pasiekti valstybės užsibrėžtą tikslą surinkti ir išrūšiuoti 70 proc. stiklo pakuočių ir tą padaryti gyventojams patogesniu būdu“, – sako K. Šiaudkulis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė priduria, kad plėsti stiklo pakuočių surinkimą per taromatus būtų komplikuota ir dėl ploto trūkumo pakuotes surenkančiose parduotuvėse.
„Plastikines ir skardines pakuotes lengva supresuoti, tuo tarpu stiklinių butelių nesuspausi, todėl jų laikymas reikalauja daug vietos. Tai kelia didelių iššūkių ne tik taromatų sistemai, bet ir butelius priimančioms parduotuvėms, ypač mažesnėms, kurios neturi tiek laisvo ploto nesupresuotų atliekų laikymui. Be to, stiklo pakuočių atliekas priimančioms parduotuvėms iššūkių kelia ne tik ploto trūkumas, bet ir papildomas triukšmas, nemalonūs taros skleidžiami kvapai, didelis bendras stiklo pakuočių svoris, kurį darbuotojams tenka kilnoti“, – pasakoja R. Vainienė.
Ji taip pat priduria, kad stiklinių pakuočių užstato sistema yra ne tokia efektyvi ir iš ekonominės pusės, gamintojams ir importuotojams šioje sistemoje stiklinio buteliuko sutvarkymas kainuoja du–keturis kartus daugiau nei PET ar metalinės pakuotės sutvarkymas. Šie kaštai galiausiai būtų perkelti ant vartotojų pečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai „Instagram“: tik populiarūs vaizdo įrašai pasižymės aukštesne vaizdo kokybe
Socialinių tinklų platformoje „Instagram“ – pokyčiai. Nuo šiol socialiniame tinkle aukštesne vaizdo kokybe pasižymės tik populiarumo sulaukę vaizdo įrašai, rašoma pranešime žiniasklaidai. ...
-
ESO: užsitęsus smarkiam vėjui, daliai vartotojų elektros tiekimas nutrūko ir pirmadienį
Nors savaitgalį dėl audros nutrūkęs elektros tiekimas vartotojams buvo atstatytas, pirmadienį dėl nerimstančio vėjo jis nutrūko dar 700 namų ūkių. Savo ruožtu „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad šiai daliai gyve...
-
Labiausiai nepageidaujami nuomininkai: esi ateivis, o ne žmogus
Visuomenės apklausa atskleidė, kad gyventojai labiausiai nenori būsto nuomoti romams, rusams ir musulmonams. Anot mokslininkų, neapykanta romams yra įsišaknijusi mūsų tautosakoje. Plačiau apie tai – LNK reportaže. ...
-
Teks priprasti prie lietuviškų atlyginimų: ką dirbs vokiečių brigados šeimų nariai?18
Užimtumo tarnyba ragina įmones siūlyti darbą Vokietijos brigados karių žmonoms ir kitiems šeimos nariams, persikelsiantiems į Lietuvą. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad iš 5 tūkst. vokiečių karių, maždaug trečdalis...
-
Ministerija: palūkanų kompensacijos ūkininkams bus mokamos kas mėnesį
Palūkanų kompensacijos ūkininkams nuo lapkričio 1 dienos išmokamos kas mėnesį, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus taikoma daugiau darbuotojų
Pasirašyta atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus taikoma daugiau darbuotojų, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Pradėta platinti antroji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti antroji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...
-
T. Povilauskas: šis ES sprendimas brangins kiniškus automobilius Europoje1
Europos Sąjungai (ES) galutinai pritarus papildomiems muitams Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, Lietuvos ekspertai ir verslo atstovai sako, kad dėl to Lietuvoje ir Europoje sulėtės šių transporto priemonių pigimas. ...