- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai.
Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje.
37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.
Lietuvos banko ekonomistas Linas Jurkšas atkreipė dėmesį, kad gyventojų parama eurui nuosekliai auga pastaruosius dvejus metus, o tai susiję su ekonomikos stiprėjimu.
„Gyventojai jaučia šalies ekonomikos augimo poveikį savo piniginėms – pastaraisiais metais vidutinės namų ūkių pajamos augo ir tai netiesiogiai siejama ir su euru“, – BNS teigė L. Jurkšas.
Jo teigimu, penkeri metai euro zonoje šalies gyventojams leido geriau įvertinti ir akivaizdžias euro suteikiamas naudas, pavyzdžiui, išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant ar verslams prekiaujant euro zonos šalyse.
„Parama eurui atsigauna po to, kai buvo sumažėjusi po euro įvedimo, kada dalis gyventojų prekių ir paslaugų kainų augimą susiejo su bendrosios valiutos įvedimu. Tačiau pajamų augimui jau kurį laiką viršijant vidutinį kainų augimą, gyventojų nuomonių balansas krypsta euro pusėn“, – teigė jis.
Spalio 14-18 dienomis apklausta tūkstantis gyventojų.
Didžiausią bendros Europos Sąjungos valiutos naudą įžvelgia airiai – net 88 proc. Airijos gyventojų, kad euras yra naudingas valstybei. Latvijoje eurą naudingu laiko 63 proc., Estijoje – 69 proc. gyventojų, rodo apklausa.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...