Nuosavas būstas tampa prabanga: Europa siūlo planą, bet ar jis veiks Lietuvoje?

„Susirinkti pradinį įnašą pakankamai sudėtinga, o jeigu jauna šeima su keliais vaikais, tai dar sudėtingiau“, – teigė moteris.

„Jau būtų man sunku įsigyti, jeigu reikėtų. Dėl rinkos viskas brangsta“, – tikino kita.

Tokias mintis išsako ne vienas – svajonė įsigyti nuosavą būstą, panašu, Lietuvoje tik tolsta.

„Problema kyla iš to, kad norinčių pirkti būstą yra daugiau negu parduodančių. Iš čia atsiranda ir kainų kilimas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. / D. Labučio/ ELTOS nuotr.

O kur dar ilgas ir varginantis taupymas. Vilniuje vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui jau reikia devynerių metų vien pradiniam įnašui sukaupti.

„Pirmiausia tai pirmo būsto pirkėjai, kuriems reikia sukaupti pradinį įnašą, sutelkti šeimos resursus, kad galėtų gauti paskolą ir ateiti į banką“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

„Kiek reikia sukaupti pradiniam įnašui pirmą būstą perkantiems asmenims – tas terminas išaugo iki neteisingo lygio“, – pabrėžė G. Šimkus.

Tačiau tokia situacija – ne tik Lietuvoje. Būsto problema, panašu, tapo visos Europos problema.

„Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos gyventojams tai labai sunki ir sudėtinga problema“, – sakė europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Todėl Europos Komisija pirmą kartą istorijoje pristatė planą būsto prieinamumui didinti. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinė būsto kaina Europos Sąjungoje išaugo daugiau nei 60 procentų, o Lietuvoje – net 140 procentų.

„Net sunku patikėti – 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinė kaina Vilniuje buvo 1600 eurų už kvadratinį metrą, o dabar siekia 3800 eurų“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Europos Komisija skaičiuoja, kad kasmet reikia pastatyti daugiau nei 2 milijonus būstų, tačiau šiuo metu jų pastatoma gerokai mažiau. Todėl raginama mažinti biurokratiją statyboms – statyti greičiau, pigiau ir daugiau.

„Pastaruoju metu reikalavimai tik didėja, griežtėja, derinimo terminai ilgėja – tai pagrindiniai trikdžiai, kurie neleidžia pasiekti proveržio“, – sakė M. Statulevičius.

„Kodėl atsiranda daugiau norinčių pirkti nei parduodančių? Lietuvoje, ypač miestuose, išaugo gyventojų skaičius dėl imigravusių žmonių“, – teigė G. Šimkus.

Atskiras dėmesys skiriamas trumpalaikei nuomai. Tokios platformos kaip „Airbnb“ iš rinkos išstumia vietinius gyventojus, tačiau Lietuvą ši problema veikia mažiau nei Ispaniją, Italiją ar Graikiją.

„Yra šešėlinė rinka – ne visi deklaruoja, kad nuomoja ir gauna pajamas“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis. / J. Elinsko/ ELTOS nuotr.

Briuselis žada ir didelius pinigus – per ketverius metus planuojama investuoti 375 milijardus eurų į būstų plėtrą. Siekiama, kad savivaldybės statytų ne tik socialinį būstą, bet ir būstus jauniems specialistams ar šeimoms.

„Pavyzdžiui, atsiranda užduotis statyti fabrikus. Reikia gyvenamojo būsto – tai tikrai bus savivaldybių kompetencijoje“, – teigė V. P. Andriukaitis.

„Ar tai bus daroma – labai stipriai abejoju, nes būstas kainuoja gana brangiai ir reikėtų ženklių investicijų iš savivaldybių biudžetų“, – sakė A. Avulis.

Visa tai – kol kas tik gairės. Konkrečius žingsnius dėl būsto prieinamumo kiekviena šalis turės priimti atskirai.

„Negaliu pasakyti, kokia bus Lietuvos Vyriausybės pozicija“, – aiškino V. P. Andriukaitis.

O Lietuvoje šios problemos sprendimo imasi Aplinkos ministerija. Būsto problemai spręsti parengti 143 puslapių Statybų įstatymo pakeitimai, tačiau konkrečiai žodžiu nė vieno iš jų negali įvardyti.

„Kai kalbame apie statybų proceso biurokratizavimo supaprastinimą, kalbame apie statybos leidimus, apie teritorijų planavimo procesų supaprastinimą“, – sakė Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė.

Ministerija svarsto ir apie savivaldybių būstų kūrimą, tačiau kol kas neaišku, ar toks būstas Lietuvoje bus kuriamas.

„Rinkoje akivaizdžiai trūksta tam tikrų alternatyvų, todėl labai svarbu spręsti šią problemą“, – teigė L. Lukoševičienė.

Nekilnojamojo turto vystytojas teigia, kad nei Briuselio, nei Lietuvos planas būsto prieinamumo nepagerins.

„Ten yra labai daug oro ir labai daug abstrakcijų. Tik vienas dalykas gali sumažinti kainų augimą – pasiūlos didinimas. Šiandien pasiūlos didinti neįmanoma dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų“, – sakė A. Avulis.

Kaip spręsti būsto krizę, Aplinkos ministerija žada pristatyti kitų metų gegužę.