Nepaisant nežinomųjų, Lietuva ruošiasi ateičiai be „Belaruskalij“ trąšų

BNS kalbinti ekspertai beveik vieningai mano, jog nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas, net jei jis tiesiogiai nesusijęs su JAV, nefinansuos sandorių su „Belaruskalij“ – pirmiausia todėl, jog atsiskaitymai JAV doleriais bus neįmanomi, o daugelis jų turi JAV bankų korespondentų. Be to, nė vienas bankas nenorės rizikuoti savo reputacija. 

Tačiau šaltiniai teigia, kad rizikos aptarnauti sandorius su „Belaruskalij“ galėtų imtis koks nors nedidelis bankas arba fintech įmonė. Tai galėtų būti ir Lietuvoje neveikiantis užsienio bankas.

BNS žiniomis, susisiekimo ministras Marius Skuodis spalio pradžioje lankydamas JAV susitiko su Iždo departamento pareigūnais ir aptarė sankcijų taikymo klausimus – tai buvo svarbiausias jo vizito į JAV tikslas.

Pats ministras šio susitikimo nekomentuoja, tačiau sako, jog su JAV sankcijomis, skirtingai nei su europinėmis, yra daug neaiškumų ir šalys pačios turi įsivertinti rizikas.

„Europinės sankcijos kaip ir aiškios, dėl JAV sankcijų vyksta daug diskusijų. Be to, per vieną dieną gali daug kas pasikeisti, JAV ir ES gali imtis naujų sankcijų, jeigu mūsų kaimynystėje (Baltarusijoje – BNS) niekas nesikeis“, – BNS sako M. Skuodis.

Per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių.

Įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, jog formaliai OFAC (JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras, The Office of Foreign Assets Control) sankcijos Lietuvos įmonėms negalioja – tai „Lietuvos geležinkeliams“ išaiškino patys OFAC pareigūnai.

„Pokalbio metu buvo patikinta ir išaiškinta, kad dabartinėje apimtyje, jeigu grandinėje nedalyvauja JAV subjektai, tai sankcijos negalioja (Lietuvos įmonėms – BNS)“, – BNS sakė M. Bartuška.  

Be to, pasak jo, „Belaruskalij“ su „Lietuvos geležinkeliais“ atsiskaito eurais, o ne JAV doleriais.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas Eimantas Vytuvis mano, jog didžiausi Lietuvos bankai neabejotinai laikysis sankcijų, tačiau yra tikimybė, kad iš daugiau nei 200 šalyje veikiančių fintech įmonių atsiras tokia, kuri galėtų po gruodžio 8 dienos aptarnauti atsiskaitymus su „Belaruskalij“ ar kitomis jo įkurtomis įmonėmis. 

„Mūsų žiniomis, didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai laikosi OFAC sankcijų, todėl atsiskaitymų su „Belaruskalij“ ar kitomis jo įkurtomis įmonėmis po gruodžio 8 dienos aptarnavimas reikštų OFAC sankcijų pažeidimus“, – BNS sakė jis. 

Didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Luminor“, SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių – kartoja: jie taiko JAV sankcijas ir nevykdys mokėjimų, tiesiogiai, netiesiogiai ar per tarpininkus susijusių su į sankcionuotais Baltarusijos juridiniais ar fiziniais asmenimis. Vis dėlto kai kurie bankai priduria, jog vertina situaciją ir stebi pokyčius, kiekvieną atvejį vertina individualiai ir galutinį sprendimą priima atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei dokumentus.

Šaltiniai sako, kad daug priklausys ir nuo vienos didžiausių „Belaruskalij“ trąšų pirkėjų Norvegijos kompanijos „Yara“, įsigijančios apie 2 mln. tonų per metus – ji esą linkusi toliau pirkti baltarusiškas trąšas, tranzitu gabenamas per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Oficialaus „Yara“ komentaro gauti nepavyko, tačiau, BNS žiniomis, ji dar vertina rizikas ir galutinio sprendimo nėra priėmusi.  

Trąšos kurį laiką gali važiuoti

Pasak kai kurių ekspertų ir su situacija susipažinusių žmonių, tikėtina, kad baltarusiškos trąšos po gruodžio 8-osios kurį laiką dar važiuos per Lietuvą, tačiau kitąmet tranzitas liausis.

„Gali būti, kad tai nebus gruodžio 8 diena. Kai kurie sandoriai gali būti įvykę, kai kurie avansiniai mokėjimai gali būti padaryti, ir to laiko buferis gali būti ilgesnis“, – BNS sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas. 

„Gruodžio 8-tą dar niekas nenustos važiuoti“, – BNS teigė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

A. Latakas teigė išklausęs JAV teisininkų išaiškinimo dėl kitų – birželį paskelbtų JAV sankcijų ir kaip jos gali paveikti įmones.

„Įmonė, kuri perveda pinigus JAV doleriais, kuri turi sutartis su JAV bendrove, pirkėjų JAV, kur bet koks JAV kvapas, ten sankcija bus pritaikyta. Tie dalykai sunkiai apčiuopiami ir tada yra rizika, ir bankas galvoja, ar verta rizikuoti, ar ne. Nemanau, kad ir mažas bankas imsis tos rizikos, kad uždirbtų kažkiek“, – kalbėjo uosto direkcijos generalinis direktorius. 

Jis sakė esąs įsitikinęs, kad „Belaruskalij“ trąšų uoste nuo kitų metų nebeliks.

„Klausimas tik toks – kiek ilgai bus galima tempti. Juo labiau, kad toliau situacija (dėl Baltarusijos – BNS) nėra stabili, ji kaista, girdime dar apie papildomas sankcijas, tai labai abejoju, kad šis srautas išsilaikys“, – sakė A. Latakas.

Susisiekimo ministras tvirtina, kad tolesnis tranzitas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų.

„Pirma, ar bankai leis atsiskaitymus, ir antra, koks bus JAV ir ES sankcijų režimas, turiu galvoje galimas naujas sankcijas ir neatmeskime, kad šalys gali pateikti dabartinių sankcijų griežtą išaiškinimą, nepaliekant jokių pilkųjų zonų – tiek iš JAV pusės, tiek iš kitų šalių“, – teigė M. Skuodis.

M. Skuodis: didžiausią poveikį pajus „LTG Infra“

Ministro teigimu, šiuo metu vertinami keli scenarijai, kaip sankcijos paveiks valstybės biudžetą ir įmones. Tačiau tikslų jų poveikį bus galima įvertinti po gruodžio 8-osios ar vėliau.

„Makroekonominiu požiūriu poveikis Lietuvos ekonomikai bus nedidelis, minimalus. Didesnį poveikį pajus trys įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas ir Birių krovinių terminalas. Mano dėmesio centre – galima įtaka „LTG Infrai“, – BNS sakė M. Skuodis. 

Didesnį poveikį pajus trys įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas ir Birių krovinių terminalas.

Pasak jo, nauja „Lietuvos geležinkelių“ strategija paremta veikla be baltarusiškų trąšų: „Toks bazinis scenarijus“.

„Esmė – ne tiek prarastos pajamos, kiek infrastruktūros valdytojo („LTG Infra“ – BNS) sąnaudos – jos padalijamos visiems infrastruktūros, tai yra, bėgių, naudotojams ir jei jų sumažėja, sąnaudų pasidalijimą reikia peržiūrėti. Čia pagrindinis klausimas – ar gali prireikti didinti paslaugų kainas, ar tam tikram trumpalaikiam poveikiui sumažinti reikėtų valstybės paramos, kokios prisitaikymo alternatyvos. Dėl to vyksta diskusijos ir jei reikės, tuos žingsnius padarysime“, – aiškino M. Skuodis.

Lietuva yra bene vienintelė ES šalis, nesubsidijuojanti geležinkelių infrastruktūros. Todėl netekus „Belaruskalij“ krovinių Vyriausybei teks nuspręsti, ar finansiškai padėti įmonei „LTG Infra“, ar palikti problemą spręsti patiems „Lietuvos geležinkeliams“.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška sako, kad sustojus tranzitui „Lietuvos geležinkelių“ grupė negautų apie 60 mln. eurų pajamų, ir tai vertinama kaip didelė suma. Pasak M. Bartuškos, tikėtina, kad ji turės peržiūrėti paslaugų tarifus.

„Bet bet kuriuo atveju negalėsime drastiškai jų didinti, kad būtume konkurencingi, – matome, kad reikės infrastruktūrai subsidijos. Dėl konkrečių sumų sunku pasakyti, bet anksčiau vertinome iki 60 mln. eurų – gal reikės mažesnės sumos. Kalbamės su Vyriausybe, ministerija. Europoje tai normali praktika, kai valstybė finansuoja infrastruktūrą“, – kalbėjo grupės vadovas.

M. Bartuška: laikas parodys, ar kroviniai važiuos 

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka, kad šiuo metu vis dar yra daug neapibrėžtumų – ar „Belaruskalij“ kroviniai toliau važiuos, priklauso pirmiausia nuo bankų ir kitų faktorių, todėl tik laikas parodys, kaip bus iš tikrųjų.

„Šiuo metu vieni bankai sako, kad negalima, kiti vertina. Yra formali pusė – tiek ES, tiek JAV sankcijos šiuo metu kaip ir leidžia vežti, jei nedalyvauja JAV subjektai, tačiau viskas priklauso nuo bankų“, – sakė M. Bartuška.

„Mes kalbamės tiek su Lietuvos bankais, tiek su ne Lietuvoje esančiais bankais ir šiuo metu vertiname situaciją“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar kalbama su „Yara“ ar kitais „Belaruskalij“ trąšų pirkėjais, M. Bartuška sakė, jog įmonė pirmiausia ieško savo sprendimų.

„Ar kiti rinkos dalyviai turės sprendimus, įdomu, nes tai gali būti tam tikri pavyzdžiai, bet mums svarbiausia turėti savo sprendimus, kurie būtų skaidrūs, aiškūs ir atsakytų į klausimų, ar galima vykdyti operacijas, ar ne“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

„Lietuvos geležinkeliai“ dabar galiojančią sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Tačiau konkrečių jos sąlygų įmonė nekomentuoja.

2018 metų balandį geležinkeliai skelbė, jog iki tol su „Belaruskalij“ buvo sudaromos tik trumpalaikės sutartys, jose nebuvo numatyti įsipareigojimai dėl tarifų ar krovinių apimčių.

„Belaruskalij“ trąšos sudaro apie ketvirtadalį-penktadalį visų geležinkelių pervežamų krovinių – „LTG Cargo“ pernai pervežė apie 53 mln. tonų krovinių (šiemet pirmąjį pusmetį – 24 mln. tonų) ir gavo 397 mln. eurų pajamų (177 mln. eurų).

BKT nekomentuoja, Klaipėdos uostas 2022-uosius planuoja be kalio trąšų 

Apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų per metus Klaipėdos uoste kraunantis Igorio Udoviskio bei „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas (BKT), anksčiau komentavęs galimą JAV sankcijų poveikį, dabar jokių komentarų neteikia.

„Pastaraisiais mėnesiais buvo pasirodę gana daug neatsargių ir nepakankamai kompetentingų komentarų, kenkiančių ne tik transporto verslui, bet ir apskritai Lietuvos interesams. Bus geriau, jei ši tema kol kas nebūtų aktyviai aptarinėjama“, – atsakyme BNS nurodė I. Udovickis. 

Klaipėdos uosto, dėl trąšų eksporto sustojimo galbūt neteksiančio apie trečdalio metinės krovos ir apie 20 mln. eurų metinių pajamų, vadovas A. Latakas sako, kad ankstesnės ES ir JAV sankcijos Baltarusijai lėmė, jog šiemet per 9 mėnesius visų jos krovinių srautas per Klaipėdą sumažėjo 11 proc., tačiau „Belaruskalij“ trąšų – atvirkščiai – išaugo 4 procentais.

„Belaruskalij“ trąšos stabiliai judėjo per uostą su tam tikru prieaugiu. Ir BKT buvo vystomas, kadangi „Belaruskalij“ gamybos pajėgumai kasmet didėja, ir jeigu viskas būtų normaliai, tai tie kiekiai kasmet būtų augę“, – sakė A. Latakas.

„Belaruskalij“ 30 proc. BKT akcijų įsigijo 2013 metais. Jau iki tol Baltarusijos trąšų gamintoja buvo didžiausia BKT klientė – jos produkcija sudarė 85–95 proc. Birių krovinių terminalo krovos, tačiau kada šios trąšos pradėtos eksportuoti per Klaipėdą, lieka neaišku – iki 2009 metų BKT neteikė ataskaitų Registrų centrui.  

Iš 2009 ir vėlesnių metų ataskaitų matyti, kad 2002 metais bendrovė perkrovė 400 tūkst. tonų krovinių, 2007 metais – jau 1,3 mln. tonų, tačiau ar tarp jų buvo kalio trąšų, neskelbiama. 2009 metais „Belaruskalij“ per Klaipėdą vežė 1,4 mln. tonų trąšų, o 2017 metais – jau 8,1 mln. tonų (tai sudarė 98 proc. visos BKT krovos). 2020 metais baltarusiškų trąšų perkrauta 10,7 mln. tonų (98 proc.). 

BKT vadovai anksčiau BNS yra sakę, kad planuoja išplėsti metinius terminalo pajėgumus nuo 12 mln. iki 16 mln. tonų 2024–2025 metais.

A. Latako nuomone, BKT šiuo metu yra krizinėje situacijoje – beveik 100 proc. terminalo krovos sudaro „Belaruskalij“ kroviniai.

„Ši bendrovė yra stipri, mano nuomone, stengsis mėnesį ar du išlaikyti žmones, jų rinkoje būtų sunku rasti. Vėliau įmonė turėtų ieškoti biraus krovinio ir žiūrėt, kaip bus toliau. Mes tikimės, kad tie reikalai kažkaip išsispręs“, – svarstė uosto vadovas.   

Pernai uostas perkrovė 15,8 mln. tonų baltarusiškų krovinių. Šiemet jis jau neteko apie 2 mln. tonų naftos produktų, iki 1 mln. tonų Gardino azoto trąšų gamyklos produkcijos.

Klaipėdos uosto direkcija, pasak  A. Latako, į savo 2022 metų planą nebeįtraukia „Belaruskalij“ krovinių – tai reiškia, kad jo krova kris apie 30 procentų.

„Tai milžiniškas netekimas. Greitai tikrai niekas neužpildys tos skylės. Tas kiekis augo nuo kokių 2010 metų ar dar anksčiau, po maždaug 1 mln. tonų per metus. Tai galima suprasti, kiek metų jo netekus gali tekti jį auginti. Labai dideles viltis dedame į konteinerius, į žemės ūkio, ro-ro krovinius“, – lūkesčius vardijo A. Latakas. 

Gali būti bandymų apeiti sankcijas

JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) rugpjūčio 9 dienos potvarkis nurodė palaipsniui nutraukti sandorius, susijusius su „Belaruskalij“ ar bet kokia kita įmone, kurios 50 proc. ar daugiau akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo „Belaruskalij“. Tokie sandoriai privalo būti nutraukti gruodžio 8 dieną 19 val. Lietuvos laiku.

Susisiekimo ministerija aiškina, kad JAV sankcijų veikimas grindžiamas iš esmės finansų įstaigų sprendimu, ar aptarnauti „Belaruskalij“ atsiskaitymus su Lietuvos ar kitų šalių subjektais. Bankams atsisakius aptarnauti šiuos atsiskaitymus, krovinių pervežimai sustos.

JAV sankcijų vengimas yra žaidimas su ugnimi.

Be to, ankstesnių JAV sankcijų praktika rodo, kad Europoje veikiančios įmonės jų paiso.

Vis dėlto PPPKC vadovas E. Vytuvis pripažįsta, kad yra būdų, kaip įmonės, šiuo atveju – Baltarusijos juridiniai asmenys – galėtų apeiti sankcijas. Dažniausiai tam naudojamos fiktyvios bendrovės arba prekyba klastojant dokumentus.

„Sankcijų vengiantys asmenys ar subjektai gali atlikti daugybę prekybos finansavimo dokumentų pakeitimų, kad supainiotų susijusias prekes, subjektus ar jurisdikcijas“, – teigė E. Vytuvis.  

„JAV sankcijų vengimas yra žaidimas su ugnimi. Bandymas apeiti sankcijas – neteisėtas veiksmas“, – pridūrė jis.

Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad galimybių apeiti sankcijas „mes jau matėme“.

„Tai, kad mes vienareikšmiškai imsimės tų sankcijų įgyvendinimo pilno, automatiškai nereiškia, kad tas viskas dings – atsiras bandymai kurti schemas, apeinančias tas sankcijas, ir tas procesas tęsis kažkuria prasme – apimtys, mastai keisis, bet neįsivaizduoju, kad per naktį viskas dings, užsidarys ir nebeliks nieko“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

„Kad bus bandymų tą daryti (apeiti sankcijas – BNS), aš beveik neabejoju. Be to, tų trąšų poreikis yra ir kitam gale – ar tai būtų indai, ar brazilai, ar dar kažkas, iš jų pusės turbūt bus interesas negauti jų brangiau vežant kažkur aplink“, – pridūrė jis.

Kaip ten bebūtų, pasak L. Jonavičiaus, tam tikras neigiamas JAV sankcijų poveikis Baltarusijai bus juntamas.

„Bet ar tai reiškia, kad jis privers režimą pakeisti savo elgesį, dar labai atviras klausimas“, – teigė politologas.

Sankcijų pavyksta išvengti

Konkrečiai visam trąšų sektoriui sankcijų nėra, tik atskiriems gamintojams dėl jų akcininkų. Tačiau tarptautiniai žurnalistų tyrimai atskleidė, kad tiek Baltarusija, tiek Rusija sugalvojo nustatytų apribojimų sėkmingas apėjimo schemas. Naudojamasi fiktyviais tranzito maršrutais, klastojama prekių kilmė. Sukurta visa sankcijų išvengimo inžinerija.

JAV rugpjūtį paskelbė naujų sankcijų Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, kaltinamam brutaliu susidorojimu su oponentais. Jomis nusitaikyta į įvairius Baltarusijos ekonomikos sektorius, ypač trąšų. Nurodoma, kad į sąrašą pakliuvo 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo. Jame atsidūrė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja "Belaruskalij", kuri yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų pasaulyje ir laikoma svarbiu Minsko režimo pajamų šaltiniu.

Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui ES įvedė birželio pabaigoje, tačiau realiai jos apima tik maždaug 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-osios. Tačiau, kaip "Kauno diena" vasaros pabaigoje atskleidė, nepaisant to, nuolat bandoma ir baltarusiams dažnai pavyksta išvengti sankcijų. Kiek didesnis šurmulys kilo rugpjūčio mėnesį, kai Lietuvoje buvo užstrigusi tūkstančių tonų Baltarusijos kompanijos "Grodno Azot" skystų trąšų siunta, nes savininkams taikomi tarptautiniai ribojimai. Buvo informacijos, kad bandoma jas skubiai parduoti žemesne nei rinkos kaina. Ir lietuviams, ir užsieniečiams. Parduoti įmanoma, bet bėda dėl mokėjimo – buvo ieškoma banko, kuris leistų apeiti sistemą, kad sankcijų prievaizdai nesuuostų. Ir visa tai vyko JAV paskelbus apie ekonominius veiksmus prieš Baltarusiją.

Tada Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos prezidentas Arminas Kildišis "Kauno dienai" sakė, kad nelegaliai gabenamų baltarusiškų trąšų problema – ne šios dienos, įsisenėjusi.

"Kai kuriems Baltarusijos eksportuotojams negalimi bankų atsiskaitymai, todėl jie nuolat gudrauja, kaip tai padaryti. Ir tai ne tik Gardino gamintojai. Jų šioje šalyje yra gerokai daugiau, o ir Rusijoje yra trys keturios gamyklos, pakliuvusios į juodąjį sąrašą", – pasakojo Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas.

Pasak jo, sankcijos kaimynams gamintojams galioja jau dešimt metų, tačiau visą tą laiką vyko prekyba per Lietuvą. Situacija tik dabar, po priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske ir neteisėtų migrantų krizės metu, paaštrėjo.

"Visos įmonės, kurioms skirtos sankcijos, bando taikomus apribojimus apeiti, – kalbėjo A.Kildišis. – Kai kurios mūsų kompanijos irgi prisideda, nes pinigai daug ką reiškia. Stengiamasi parodyti, kad trąšos pirktos ne iš ignoruojamo gamintojo. Pavyzdžiui, vietoj "Grodno azot" įkuriamas "Minsko azot". Arba, kai, pristačius trąšų nelegaliais būdais, mažinama jų kaina. Esant konkrečios sudėties produkcijos draudimams, gamintojai ją keičia. Tarkime, uždrausta salietra, o į ją įdeda šiek tiek fosforo. Nuolat galvojama, kaip išeiti už draudimo ribų. Yra daug būdų parodyti, kad produkcijos kilmė kita. Dar kita kalba apie pinigų pervedimą lengvatinio apmokestinimo kompanijoms. Jei tos įmonės sąžiningai dirbtų, niekas jų ir neįtrauktų į juodąjį sąrašą."

Parengė Alfredas Zdramys