Dėl darbuotojų stokos susirūpinę darbdaviai atranda naujų būdų įdarbinti jaunimą: studentus bando pažinti neformalioje aplinkoje ir vos prasidėjus mokslo metams ragina juos ieškoti praktikos vietų bei rinktis aktualias baigiamųjų darbų temas.

Gali užtikrinti darbo vietą

"Verslo atstovai nuolat įvardija specialistus, kurių trūksta jau dabar ir kurių poreikis ateityje tik išaugs. Tačiau ir toliau rengiamas perteklinis skaičius socialinių mokslų atstovų – teisininkų, politologų, vadybininkų ir kitų, kuriems darbo vietų nėra ir artimiausiu metu jos nebus sukurtos. Jaunų bedarbių iki 25 metų rugsėjo 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 29,8 tūkst., iš jų net 10 proc. – turinčių magistro diplomą", – jaunimo nedarbo tendencijas įvardija "Arvi" įmonių grupės personalo direktorė Nijolė Daukšienė.

Personalo vadovė pasakoja dažnai susidurianti su situacija, kai į praktikas ir baigiamuosius darbus nežiūrima rimtai. "Studentai retai derina praktiką su baigiamuoju darbu, kelia privačiajam ar valstybiniam sektoriui aktualias problemas, nesiekia rasti jų sprendimų. Baigiamajame darbe pasiūlytas sprendimas, naujovė, analizė gali garantuoti darbo vietą. Jeigu studentas per studijų metus sukauptas teorines žinias įprasmintų tyrimu praktikoje, jis pateiktų konkretų pasiūlymą darbdaviui", – sakė N.Daukšienė.

Pasak jos, kol Lietuvoje nesudarytas specialistų kvalifikacijų žemėlapis, renkantis praktikos vietą ir baigiamojo darbo temą reiktų atsižvelgti į šalies vystymosi strategiją, rinkos poreikius ir konkrečių įmonių probleminius klausimus.

Su studentais – į boulingą

Šių metų vasarį tarptautinėmis ekspedicijomis užsiimanti bendrovė "Abipa Logistics" metė iššūkį ne tik sau, bet ir kitiems rinkos dalyviams, besiskundžiantiems, kad sunku rasti kompetentingų darbuotojų, galinčių atsakingai dirbti transporto sektoriuje. Įmonės darbuotojai iškėlė sau tikslą – surasti žmonių ne vien per darbo skelbimus, pažintis ar rekomendacijas, bet ir per bendrus projektus su studentais, kremtančiais transporto inžinerijos ir vadybos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).

Metų pradžioje įvyko studentų ir bendrovės "Abipa Logistics" darbuotojų susitikimas boulingo klube. Neformaliame susitikime studentams buvo kur kas lengviau atsiskleisti ir parodyti gebėjimą bendrauti. Per aštuonis mėnesius vykusius susitikimus bendrovės specialistai galėjo įvertinti, ar šie jauni žmonės galėtų pritapti prie kolektyvo, suprasti įmonės vertybes. Keli iš jų buvo pakviesti atlikti praktikos, o rugpjūčio pabaigoje trys VGTU studentai, anksčiau niekada nedirbę logistikos srityje, pasirašė darbo sutartis ir gavo unikalią galimybę ne tik kasdien mokytis, tobulėti, bet ir užsidirbti.

Laužo stereotipus

Bendrovės "Abipa Logistics" administracijos ir personalo vadovė Asta Diržininkaitė, paklausta, kodėl pasirinko tokį darbuotojų paieškos būdą, sakė: "Yra kelios priežastys, kodėl mes taip nusprendėme. Pirmiausia ieškome gerų ir lojalių darbuotojų. Kadangi šiandien Lietuvoje gana sunku rasti puikių darbuotojų, nusprendėme orientuotis į jaunus studentus ir juos po truputį "augintis".

Be to, anot pašnekovės, dabar labai daug žmonių emigruoja, nors galėtų dirbti ir Lietuvoje. Deja, studentai, baigę universitetus, susiduria su problema, kad be patirties niekas nepriima jų į darbą.

VGTU ketvirto kurso studentas Ernestas Kiselis – vienas iš tų, kuriam pavyko sudalyvavus projekte laimėti darbo vietą. Šiuo metu vaikinas dirba Kompleksinių sprendimų skyriuje krovinių koordinatoriumi.

"Prieš prasidedant projektui, aš jau kurį laiką ieškojau darbo, tačiau nesėkmingai, nes aktyviai mokantis darbo pagal specialybę nebuvo galimybės suderinti su studijomis. Prie projekto prisijungiau iškart, kai tik apie jį sužinojau. Reikėjo pereiti atranką ir tuomet prasidėjo daugiau kaip pusę metų trukęs procesas – susitikimai ir profesiniai pokalbiai kas mėnesį. Pradėjęs dirbti supratau, kad logistikos srityje veikdamas turi turėti itin stiprų atsakomybės jausmą. Juk darbas su žmonėmis ir labai universalus. Kokių savybių reikia? Pirmiausia tikslumo, atidumo, empatijos – kad suprastum, ko reikia klientui. To esame kasdien mokomi. Dabar labiausiai noriu įgyti kuo daugiau patirties. Universitete išmokti dalykai padeda, tačiau to neužtenka. Linkiu studentams anksčiau susimąstyti apie darbą. Mano galva, reiktų pradėti dirbti iki baigiant studijas, nes tada žmogus dirba konstruktyviau, o kai tik studijuoji, mažiau padarai", – svarsto E.Kiselis.