Naujas atliekų planas: tvarkyti ne tik maistą ir tekstilę, bet ir dviračių padangas bei žvakes

Planas – pavyti ES vidurkį

Planas parengtas remiantis Nacionaliniu pažangos planu 2021-2030 m., EK komunikatu dėl žiedinės ekonomikos. Planas taip pat perkelia eilę ES direktyvų, nustatančių žiedinės ekonomikos nuostatas, į jį integruoti studijos, vertinusios ir analizavusios esamą šalies būklę atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, rezultatai. Planas apima komunalinių, gamybinių, kitos ūkinės veiklos, atliekų prevencijos, maisto švaistymo, visų rūšių šiukšlinimo, vienkartinių plastiko gaminių prevencijos priemones.

„Planas įtrauks visus – nuo eilinio vartotojo iki valstybės institucijų. Jis pirmiausia nukreiptas vengti atliekų ir jas pakartotinai naudoti naujiems daiktams, skatinant rastis mainų platformas ir naujus verslus, užsiimančius dėvėtų drabužių, baldų, elektronikos panaudojimu“, – aiškina aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Aplinkos ministerija kasmet iki birželio 1 d. organizuos viešus plano pasiekimų ataskaitos pristatymus valstybinę atliekų prevenciją ir tvarkymą reguliuojančioms institucijoms, kitiems atliekų valdymo sistemos dalyviams bei visuomenei.

Lietuva tris kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal atliekų panaudojamų perdirbti kiekius, o Lietuvoje pasiektas „žiediškumas“ yra vos 4,5 procentai, kai Europos Sąjungoje šie skaičiai siekia beveik 12 procentų.

„Tai, kad Lietuvai reikia imtis konkrečių priemonių siekiant pasivyti Europos Sąjungos „žiediškumo“ vidurkį – akivaizdu. Labai tikiuosi, kad tai padaryti padės naujame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatyti ambicingi planai bei konkretūs įsipareigojimai daugiau dėmesio skirti atliekų susidarymo prevencijai, antriniam panaudojimui ir perdirbimui, žymiai mažesniam atliekų kiekių šalinimui sąvartynuose. Galiausiai konkrečiai nustatytos užduotys segmentinių atliekų surinkimui. Vien šalyje susidarantys tekstilės atliekų kiekiai bauginantys, kurių didžioji dalis keliauja į sąvartyną ir nėra perdirbama arba panaudojama dar kartą. Manau, kad šią problemą padės išspręsti nuo 2025 m. atsirandanti tekstilės atliekų surinkimo sistema“, – apie naująjį tvarkymo planą sako aplinkosaugos specialistė Roberta Deveikytė.

Planas įtrauks visus – nuo eilinio vartotojo iki valstybės institucijų.

Pasak Ramintos Radavičienės, plane atskiru srautu numatoma tvarkyti netgi tokias nišines atliekas kaip dviračių padangos ar žvakių likučiai.

Į sąvartynus – penkis kartus mažiau atliekų

Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021 – 2027 m. numatoma, kad iki 2025 m. pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekis turi būti padidintas bent iki 55 proc. susidarančių komunalinių atliekų, iki 2030 m. – iki 60 proc., iki 2035 m. – iki 65 proc.

Tikimasi, kad šie skaičiai leis pasiekti labai ambicingo plano tikslus ir sumažins atliekų šalinimą sąvartynuose iki 5 proc. 2030 m. Šiuo metu komunalinių atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekiai yra labai dideli ir siekia net 22 procentus, o naujoje atliekų prevencijos ir tvarkymo plano uždaviniuose šie skaičiai iki 2027m. turėtų mažėti iki 13 procentų.

Tiesa, dar 2015 m. šiandien labai dideliu atrodantis 22 procentų sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis buvo daugiau nei du kartus didesnis ir siekė net 54 procentus. Šis skaičius sumažėjo 2015 m. pradėjus veikti mechaninių ir mechaninių – biologinių atliekų apdorojimo įrenginiams šalies regionuose, kurie žvelgiant iš naujos žiedinės ekonomikos dokumento perspektyvos turi būti pritaikyti siekti naujų aukštesnių žiedinės ekonomikos tikslų – pilnai paruošti atliekas tinkamomis perdirbti į žaliavas kitiems produktams gaminti, kad kuo daugiau atliekų būtų panaudotos, kaip žaliava ir kuo daugiau gamtinių žaliavų būtų galima pakeisti atgautomis.

Didžiausias dirbtinis kalnas Lietuvoje – iš atliekų

Šiandien Lietuvoje veikia dešimt regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, kurių pajėgumų, pagal egzistuojančius atliekų srautus, užtektų dar 15 metų. Jei atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nebūtų numatyta konkrečių priemonių ir ambicingų tikslų mažinti atliekų šalinimo sąvartynuose, po keliolikos metų Lietuvoje tektų steigti naujus sąvartynus.

Bene didžiausiame Lietuvoje, 37,4 ha plotą užimančiame Lapių sąvartyne, Kauno rajono savivaldybėje, 2019 metais pašalintas įspūdingas 143 tūkstančių tonų atliekų kiekis. Nuo šio sąvartyno atidarymo iki šių dienų jame pašalinta tiek atliekų, kad anksčiau dauboje įkurtas sąvartynas tapo didžiausiu dirbtiniu kalnu Lietuvoje ir yra iškilęs virš jūros lygio net 126 metrus. Akivaizdu, nesiimant atliekų mažinimo sąvartynuose priemonių, tokių kalnų Lietuvoje turėtume ir daugiau.

Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projekte numatyta, kad atliekos, kurios gali būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos, nebūtų naudojamos energijai gauti, tai yra deginamos ar šalinamos sąvartynuose. Niekam ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kada perdirbimui tinkamos arba net išrūšiuotos atliekos yra deginamos ir tokiu būdu „sutvarkomos“. To siekiama išvengti per didesnės gamintojo atsakomybės, ekonominių priemonių taikymą bei didesnes paskatas paruošimo perdirbti, pažangių perdirbimo technologijų diegimo, mokslinių tyrimų, surandančių inovatyviausius atliekų perdirbimo ir antrinių žaliavų panaudojimo būdus paskatas.

Naujos įstatymo pataisos apsunkins atliekų kelią į sąvartynus

Priėmus atliekų tvarkymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų pataisas, būtų užtikrinta, kad antriniam panaudojimui tinkantys daiktai, būtų pakartotinai naudojami arba perdirbami, o ne keliautų tiesiai į sąvartyną ar būtų deginami. Atliekų patekimą į sąvartynus taip pat turėtų mažinti galimybė gyventojams atskirai surinkti tekstilės, maisto, pavojingąsias ir statybines atliekas.

Dar viena priemonė, kuri turėtų paskatinti mažiau atliekų šalinti sąvartynuose – mokesčių už atliekų šalinimą sąvartynuose didinimas. Tokias ekonomines priemones rekomenduoja ir Europos Sąjunga. Tikimasi, kad pabrangus atliekų šalinimui sąvartynuose, bus ieškoma kitų, pigesnių bei draugiškesnių aplinkai būdų atliekų tvarkymui.

Lietuva įvardinama kaip viena didžiausią pažangą mažinant atliekų šalinimą sąvartynuose padariusių valstybių Europos Sąjungoje. Tačiau Vokietija ir Austrija, perdirbdama didžiausius kiekius atliekų išsiskiria visoje bendrijoje, sąvartynų taip pat beveik nėra Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Suomijoje.

Plane numatoma daug dėmesio skirti gyventojų švietimui, jų ekologinio sąmoningumo plėtimui. Tam pirmiausiai numatoma parengti detalią aiškią informaciją gyventojams vienoje vietoje apie visų atliekų srautų surinkimo galimybes, surinkimo vietas, teikimas paslaugas, kontaktus, kuriais kreipusis, pagal gyventojo užsakymą būtų išvežamos baldų, statybines, remonto, automobilių detalių, veidrodžių ir kitos atliekos, kad pastarosios nekeliautų į mišrų srautą arba nebūtų paliekamos miškuose, šalia rūšiavimo konteinerių ar klaidingai metamos į rūšiavimo konteinerius. Tam savivaldybės ir daugiabučių administratoriai turės nuolat teikti gyventojams šią informaciją.

Plane numatyti ir maisto švaistymo prevencijos uždavinys, kurio tikslas sumažinti maisto atliekas vienam gyventojui mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenyse bei jo nuostolius visoje maisto gamybos ir tiekimo grandinėje. Tam numatytos sisteminė maisto naudojimu, perskirstymo reglamentavimo pertvarka, o taip pat tokios priemonės, kaip lengvatinio PVM tarifo taikymas, parama produktų tiekimui labdarai, dalijimosi maistu galimybėms, priemonės dėl mažesnių įsigyjamų produktų porcijų, produktų galiojimo laiko peržiūra, produktų perdirbimo galimybės.

Visų rūšių šiukšlinimo prevencijos uždaviniu siekiama spęsti gamtoje paliekamų šiukšlių problemą, šiukšliadėžių viešose vietose plėtrą, šiukšlių tvarkymo prievolę perkelti nuo visuomenės gamintojo atsakomybei, paskatinant verslą paieškoti pažangių sprendimų, kaip sumažinti savo gaminių galimo šiukšlinimo potencialą, vykdyti šviečiamąją veiklą bei padengti šiukšlių sutvarkymo kaštus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujo laikotarpio plano prioritetas kreipiamas atliekų prevencijos t,y, jų susidarymo mažinimo link. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas investicijoms į tvarių, ilgalaikių, pataisomų, atnaujinamų, perdirbamų produktų kūrimą, inovatyvių technologijų diegimą. Taip pat numatytas tikslas skatinti, pakartotinį daiktų naudojimą, plečiant dalijimosi daiktais platformas, skatinant smulkaus remonto/sutaisymo/atnaujinimo veiklomis užsiimančių verslų plėtrą. Vykdant šviečiamąsias kampanijas naudotų daiktų mainų tema.

Siekdami ambicijos gyventi švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje, turime ne tik užsibrėžti ambicingus tikslus, įtvirtintus strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 m., tačiau ir patys, atsakingai vartodami bei rūšiuodami susidarančias atliekas prisidėti prie jų siekimo.

Organizacijos „Mes darom“ valdybos narė Roberta Ažukaitė įsitikinusi, kad gyventojų sąmoningumas didėja. „Gamtoje išmestų atliekų kiekiai išties mažėja, tačiau ne iki tokio lygio, kad nutrauktume jau keturiolika metų kasmet organizuojamą nacionalinę aplinkos tvarkymo akciją „Darom“. Kai kuriose vietovėse žmonės į akciją „Darom“ renkasi kaip į šventę, tačiau dar yra seniūnijų, o ypač žiedinėse savivaldybėse, kur talkininkams reikia kaip reikiant paplušėti tvarkant išmestas atliekas. Ypač pastebimas padidėjęs išmestų nebenaudojamų padangų, statybinių atliekų kiekis, bet esu įsitikinusi, kad visuomenės švietimas yra puikiausia prevencinė priemonė, kuri užtikrina, kad atliekų kiekiai gamtoje mažėtų, o gyventojai jas tinkamai rūšiuotų bei šalintų tose vietose, kur galima ir reikia“, – sako Roberta Ažukaitė.