M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“

„Jei gyvensim šia diena ir negalvosim, kas laukia, kai Europos kraneliai pinigų užsisuks, turėsime ne tik stabtelėjimą, bet greit važiuojančios mašinos rankinio stabdžio užtraukimą. Tai atsilieps ir ekonomikai, ir socialiniam gerbūviui. Norėtųsi kad to neįvyktų“, – BNS sakė M. Sinkevičius, dalyvaujantis Palangoje vykstančiame Europos Regionų komiteto seminare, kur diskutuojama apie miestų ir regionų atsparumą krizėms bei viešųjų investicijų vaidmenį ekonominei ir socialinei plėtrai.

Anot jo, esama indikacijų, kad viešosios investicijos didėja, tačiau vis dar nėra pakankamos. M. Sinkevičiaus teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pastebi neraminančias tendencijas, jog kai kurios šalys narės labai priklauso nuo Sanglaudos politikos, tarp jų yra ir Lietuva.

„Mes, Lietuva, Latvija, Estija, kurios ne taip seniai sąlyginai buvo priimtos į Europos Sąjungą, akivaizdžiai demonstruojame, kad naudojamės ir gauname daug finansavimo iš ES ir mūsų viešosios investicijos remiasi didžiąja dalimi į europinį finansavimą, bet suprantame, kad europinių pinigų kranelis 2027 ar 2030 metais baigsis, o poreikis neišnyks, reikės investuoti ir į kelius, ir į mokyklas, ir į darželius, sveikatos sistemą“, – teigė Savivaldybių asociacijos vadovas.

Aš ir bijau, tuo pačiu norėčiau, kad taip nebūtų, kad turime finansavimo bambagyslę ir ji vieną dieną arba labai bus užspausta, arba išvis bus nukirpta (...)

 

M. Sinkevičiaus teigimu, nors dar yra likę laiko, kelti klausimą, iš kokių šaltinių bus tęsiamos investicijos, būtina. Anot jo, Prancūzija, Vokietija į viešąjį sektorių investuoja tik nedidelę Ssanglaudos lėšų dalį.

„Aš ir bijau, tuo pačiu norėčiau, kad taip nebūtų, kad turime finansavimo bambagyslę ir ji vieną dieną arba labai bus užspausta, arba išvis bus nukirpta ir tada, jei būsim nepasiruošę, nesugalvoję, ką darom toliau, yra keli keliai – būti efektyvesniu arba kas visiškai nemalonu – mokesčiai, kažkokie kiti dalykai, kurie sugeneruoja papildomas pajamas“, – kalbėjo LSA vadovas.

Kaip skelbia Europos Komisija, ES biudžetas papildo Lietuvos nacionalinį biudžetą ir finansuoja tas sritis, kurias ES lygmeniu finansuoti yra efektyviau nei iš vietos ar nacionalinių šaltinių. Pavyzdžiui, 2020 metais Lietuva į ES biudžetą įmokėjo 548 mln. eurų. Tuo pat metu ES investicijos į Lietuvos ekonomiką siekė 2,584 mlrd. eurų.

ES paramos centro duomenimis, ES parama Lietuvai 2021–2027 metais sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau, nei buvo skirta 2014-2020 metais.

2021-2027 metų Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarys 4 mlrd. eurų (2014-2020 metais – 2,9 mlrd. eurų). 1 įmokėtas euras į ES biudžetą atneša 4 eurus ES paramos, skelbia ES paramos centras.