Pasak ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, šiuo metu vis dar tikslinama metodika dėl žalos apskaičiavimo.

„Iš metodinės pusės yra nemažų komplikacijų, kaip tą žalą atpažinti, kaip spręsti tokias situacijas, kai padarė ne viena žvėrių rūšis, o kelios, jei buvo sumedžiojimo limitai įvykdyti arba neįvykdyti. Likę tokių sunkių klausimų, kuriuos vis dar turime išspręsti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė A. Klimavičius.

Pasak jo, ministerija dėl metodikos gavo pastabų iš Medžiotojų asociacijos, Valstybinių miškų urėdijos, tad dar bus diskutuojama.

Ministerijos atstovo teigimu, vis dar neužbaigtas ginčas su Privačių miškų savininkų asociacija dėl miškams padarytos žalos vertinimo – ar vertinama tik už paskutinius metus, ar ir ankstesniais metais padaryta žala.

„Atsižvelgiant į tai, kad medžioklės įstatymas sako, jog jaunuolynams padaryta žala miškuose neatlyginama, jei ji neviršija 20 proc. ir jei išnaudoti žvėrių sunaudojimo limitai, tai reikia išspręsti tas situacijas, kaip reikia atlyginti žalą, jei metai iš metų kaupiasi nedidelė žala, bet ji trečiais ir ketvirtais metais pradeda viršyti 20 proc.“, – teigė A. Klimavičius.

Pasak jo, metodiką taip pat reikia papildyti nuostatomis, kaip apskaičiuojama rudųjų lokių padaryta žala bitininkams, įtraukti reikalavimus, kaip miškai, pievos, žemės ūkio naudmenos, sodai turi būti saugomi minimaliomis priemonėmis nuo gyvūnų daromos žalos.

Dabar žala bitynams bei rudųjų lokių ir lūšių padaryta žala neregistruojama ir nevertinama.

BNS anksčiau rašė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2018–2024 metais meškų pastebėta 69 kartus. Be to, skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena iki 150 lūšių.

Neoficialaus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos meškų žemėlapio duomenimis, šiemet 17 kartų meškos Lietuvoje nufilmuotos, užfiksuoti jų pėdsakai arba ekskrementai. Pernai meškos ar jų ženklai fiksuoti 19 kartų.

Lietuvoje daugėja ir stumbrų: 2023-aisiais jų suskaičiuota 308, 2016 metais – 182. Daugiausia 2023 metais jų fiksuota Kėdainių rajone – 207. Dėl nuolatinio stumbrų vaikymo nuo pasėlių gyvuliai kerta „Via Baltica“ magistralę ir nuklysta į Kauno bei Jonavos rajonus.