Ministerija: šiemet Lietuvos ekonomika dėl pandemijos sukelto šoko gali sumažėti 1,5 proc.

  • Teksto dydis:

Šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko sumažės 1,5 proc., teigiama atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.

Anot scenarijaus, kitais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,8 proc., o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 3,1 proc. per metus.

„Lietuvos ekonomika, palyginti su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas greitesniam ekonomikos atsigavimui“, – pranešime sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Scenarijuje teigiama, kad šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc., o nedarbo lygis išaugs iki 8,8 proc. Švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turi subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

„Ateinančių 2021 metų pirmąjį pusmetį antroji COVID–19 viruso banga turės neigiamą poveikį užimtumui. Tačiau vėliau, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai paslaugų sektoriuje, nedarbo lygis šalyje sumažės iki 8,2 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais jis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 6,6 proc.“, – teigia Finansų ministerija.

COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai, pasak ministerijos, prislopins ir darbo užmokesčio augimo tempą. Šiemet jis labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, susidūrus su pasiūlos ir paklausos sumažėjimu ir paskelbus prastovas, atlyginimų raida bus mažiau palanki darbuotojams.

Numatoma, kad šalyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių augs 9,3 proc., o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 4,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, augimo tempas laipsniškai spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Nurodoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 1 proc., 2021 metais infliacijos tempas paspartės iki 1,4 procento, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 procentų, nes nėra prielaidų reikšmingam energijos prekių kainų mažėjimui.

Ministerija nurodo, kad scenarijus parengtas išaugusio neapibrėžtumo sąlygomis.

„Ketvirtąjį šių metų ketvirtį reikšmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir jos pagrindinėse užsienio prekybos partnerėse, išaugo rizika, kad, siekiant suvaldyti viruso protrūkius ir apsaugoti sveikatos apsaugos sistemas nuo perkaitimo, poreikis taikyti neigiamą įtaką ekonomikai turinčias priemones Lietuvoje ir ES valstybėse gali užtrukti ilgiau nei paskutinį šių metų ketvirtį, o pandemijos sukelta įtampa darbo rinkoje, tiekimo grandinių sutrikimai ir verslo bei vartotojų elgsenos pokyčiai gali būti paveikti labiau, nei numatyta scenarijuje“, – nurodo ministerija.

Sudarant scenarijų, anot Finansų ministerijos, vis dar išlieka esminiai rizikos veiksniai. Tai nauji COVID–19 protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, gilesnis euro zonos ir globalios ekonomikos smukimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, protekcionizmo apraiškų plėtra, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiama rizika, kad populiacijos vakcinavimas nuo COVID–19 prasidės anksčiau nei antrąjį kitų metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis...

Alis... portretas
tik nereikia pesimizmo... reikia saugoti save ir kitus... reikia veiksmo, kurio visi pasiilgo... ir vikas bus gerai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių