Per metus į Lietuvą – apie 1 mln. tonų genetiškai modifikuotų pašarų

Jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas, ES ir JAV tariantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties, tikina Lietuvos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. O modifikuoti pašarai, pasak eurokomisaro, į Lietuvą importuojami ir dabar.

Derybos dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties buvo pradėtos 2013 metų liepą. Tokios sutarties būtinybė buvo susijusi su Kinija. Kitaip tariant, ES su JAV užsibrėžė užbėgti vis didesnę įtaką pasaulyje įgaunančiai Kinijai už akių ir patvirtinti prekybos taisykles pasaulyje. Tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje atsirado dar vienas argumentas – sutartis didintų Europos energetinę nepriklausomybę.

Apskritai šituo transatlantiniu susitarimu būtų suvienodintos JAV ir ES prekybos reglamentavimo procedūros, standartai, panaikinti mokesčių tarifai. Skaičiuojama, kad pasirašius Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį, ES BVP išaugtų 0,5 proc., arba 120 mlrd. eurų, per metus, būtų sukurta iki 400 tūkst. naujų darbo vietų.

Bet egzistuoja ir šios sutarties priešininkų, tokių yra ir Lietuvoje. Kai prieš kelias savaites Europos Parlamente buvo balsuojama dėl eilinio derybų raundo, kai kurie Lietuvos europarlamentarai arba nebalsavo, arba balsavo prieš.

Pasikalbėti apie Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį „Savaitė“ pasikvietė Lietuvos eurokomisarą V. Andriukaitį, atsakingą už sveikatos apsaugą ir maisto saugą.

– Genetiškai modifikuoti produktai, hormonų prišvirkšta jautiena, viščiukai, išmaudyti chloro diokside, – šituo labiausiai bauginami vartotojai, neva visa tai atsiras ant mūsų stalo čia, Lietuvoje, ir visoje ES, jeigu bus pasirašyta šita sutartis. Kažkaip sunku patikėti, kad, jeigu dabar ES tai yra neleidžiama, tai po sutarties pasirašymo bus leidžiama.

– Iš karto galima pasakyti taip, kaip jūs ir apibendrinote – išties jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas. Jokie. Abi šalys griežtai pripažįsta, kad maisto saugos standartai kiekvienoje šalyje yra skirtingi ir tai yra ne derybų objektas.

– Pone komisare, bet 2014 metų rugsėjį viename iš savo interviu Jūs esate minėjęs, kad ES su JAV gana sunkiai sekasi įveikti nesutarimus būtent dėl maisto saugos standartų ir todėl nepavyksta gana greitai pasirašyti tos sutarties. Ką Jūs turėjote galvoje?

– ES ir JAV nesiseka susitarti dėl kertinio klausimo, dėl šios sutarties vadinamosios fitosanitarinių priemonių dalies ir jos pagrindinių dalykų. Pirmas dalykas – sutariant, kad dėl standartų nesiginčijame, jie yra skirtingi, ES siekia, kad JAV pripažintų visą ES kaip vieną subjektą, kaip vieną bendriją, o ne kaip 28 valstybių rinkinį. Tai – kertinis dalykas.

Antras – vadinamoji regionalizacija. Jeigu ES kažkur yra problemų, pavyzdžiui, šiandien Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija kovoja su kiaulių maro problemomis, mes esame įvedę regionines apsaugos taisykles, neleidžiame iš šio regiono eksportuoti kiaulienos produktų, bet, pavyzdžiui, iš tos dalies, kuri nepaliesta kiaulių maro, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje eksportuoti galima. JAV nepripažįsta šio regionalizacijos principo iki šiol, ir tai irgi yra kertinis punktas.

Taip pat labai svarbu pasakyti, kad ES ir JAV susitarimai dėl konkrečių produktų turi turėti lygsvarą. Jeigu mes susitariame, kad ES gali eksportuoti į JAV kriaušes, obuolius, kiaušinius, avieną, jautieną, vadinasi, turi būti lygybė. Nes šiuo metu JAV eksportuoja į ES tuos produktus, o ES į JAV – ne. Yra disbalansas tarp konkrečių gaminių. Tai štai dėl to turime tartis. Tai yra labai sunkūs klausimai.

– Dabar dėl genetiškai modifikuotų produktų. Europos Parlamentas (EP) jau yra pritaręs, kad valstybės pačios sprendžia, ar auginti tuos produktus pas save, ar ne. Tai prašau pasakyti, ar šiuo metu sprendimas jau galioja – jau Lietuva pati sprendžia?

– Dėl kultūrinių augalų auginimo žemės ūkyje – taip. Ta teisė jau yra suteikta nuo balandžio mėnesio. Dėl pašarų, dėl genetiškai modifikuotų augalų naudojimo pašarams kol kas vyksta diskusijos. Mes, EK, siūlome, kad, jeigu mes aprobavome, kad tie pašarai nekenksmingi sveikatai, bet yra kažkokių priežasčių šalyje nenaudoti tų pašarų, prašome, tai bus jūsų teisė nuspręsti. Šis pasiūlymas dabar yra karštas taškas diskusijose su EP ir Europos Taryba.

– O tai šiuo metu Lietuvoje gyvuliai nėra šeriami tokiais pašarais?

– Aišku, kad šeriami.

– Tai apie ką tada ES ir JAV sutarties priešininkai šneka?

– Dažnai naudoja argumentus arba neturėdami visos informacijos, arba nutylėdami. Tikrai Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną. Naudoja genetiškai modifikuotą soją vos ne iki milijono tonų – virš 800 tūkst. per metus. Tai klausimas, kas atsitiktų, jeigu dabar staiga Lietuva nuspręstų sustabdyti importą? Įsivaizduokite, kas tada įvyktų. Kita vertus, jeigu keisi brangesniais pašarais, gausi brangesnę produkciją. Ką pasakys vartotojai? Čia būtų ekonominė katastrofa.

– Tai ko tada siekiama tokiu riksmu?

– Transatlantinė prekybos sutartis yra vienas iš naujų kertinių akmenų stiprinant ES ir JAV ryšius, kadangi ji atveria galimybes užtikrinti dviejų galingų rinkų harmoningesnę plėtrą, dviejų galingų rinkų bendradarbiavimą ir kooperaciją. Ir, be to, atveria galimybes mokslui, investicijoms, darbo vietoms, naujiems produktams. Tai iš tiesų būtų lūžis geopolitiniame kontekste.

Ir, aišku, kad yra pakankamai daug jėgų, kurios tam priešinasi, kurios nesuinteresuotos stipresne ES ir JAV ateitimi. Ir čia prisigalvojama pačių įvairiausių motyvų, bet pagrindiniai, patikėkite, yra geostrateginiai.

– Lietuvoje ryškiausiai besipriešinantys šitai sutarčiai yra žalieji, jų atstovas EP Bronis Ropė netgi atvirai balsuoja prieš šitą sutartį. Jūs buvote su juo susitikęs, Jūs kalbėjotės, išdėstėte savo argumentus?

– Taip, mes su juo kalbamės. Aš į jo visus argumentus pateikiu atsakymus.

– Panašu, neįtikinote.

– EP aš stebiu dalykus, kurie nukreipti ne į ES lygmenį. Dažnai siunčiami signalai vietinių valstybių politinėms rinkoms. Ir čia ne išimtis Didžiosios Britanijos UKIP ar Prancūzijos Nacionalinis frontas, siunčiantis signalus ir ypač eksploatuojantis fitosanitarijos temą. Bet jie siunčia signalus savo rinkoms, nes bus rinkimai, bus žmonės, jie balsuos už kai kurias politines partijas. O rinkimų kalendorius visiems yra akivaizdus. Lietuvoje – kiti metai. Aš čia nekomentuoju. Neturiu teisės. Palieku be atsakymo.