Loterijas siūloma apmokestinti keturis kartus daugiau nei azartinius lošimus

Lietuvos loterijų asociacijos skaičiavimais, pagal dabar galiojančią tvarką 2020 m. loterijų mokestis sudarė 29,5 proc. grynųjų pajamų, azartinių lošimų mokestis – 11,5 procento grynųjų pajamų. Priėmus siūlomas pataisas, loterijų mokestis vertinant praėjusių metų finansinius rezultatus sudarytų 48,9 proc. grynųjų lošimų pajamų.

Tai numatančius Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo nariai Virgilijus Alekna, Andrius Kupčinskas, Marius Matijošaitis, Andrius Mazuronis, Jonas Gudauskas, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Tomas Bičiūnas, Viktoras Fiodorovas, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius.

Sporto organizacijos nepalaiko

Prašymą atmesti siūlomus pakeitimus kaip žalingus sporto finansavimui Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Seimo nariams pateikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas ir Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas Zenonas Misiūnas.

„Lietuvos kurčiųjų sportininkų bendruomenė yra sunerimusi dėl rengiamų Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pakeitimų, kurie gali atsiliepti kurčiųjų sportinei veiklai. Ypač dabar, kai daugelį verslų, rėmusių mūsų judėjimą, yra pristabdžiusi pandemija, loterijų organizatorių parama mums yra labai svarbi ir reikalinga. Jų skirtais pinigais galime prisidėti prie projektų, skirtų aukšto meistriškumo kurtiesiems sportininkams. Apskritai rėmėjų lėšų reikia visiems projektams, kuriuos norime realizuoti, kad mūsų bendruomenės žmonės turėtų turiningą, aktyvų, sportinį laisvalaikį. Tad kiekvienas loterijų organizatorių euras padeda vystyti mūsų veiklą, rengti sportines stovyklas, sportines šventes įvairaus amžiaus ir įvairaus meistriškumo kurčiųjų sportininkams“, – Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas.

Sporto organizacijų kreipimesi teigiama, kad nors projektai registruoti prisidengiant tariama nauda sporto bendruomenei, priėmus šiuos pakeitimus būtų padaryta didelė žala loterijų remiamų sporto organizacijų finansavimui. Šie pasiūlymai nebuvo aptarti su sporto bendruomene. Organizacijų vadovų žiniomis, Seimo nariai galėjo būti suklaidinti, teigiant, kad šie pasiūlymai yra naudingi sporto judėjimui.

Šiuo metu azartinių lošimų organizatoriai nėra įpareigoti dalį gautų pajamų skirti paramai ar labdarai. Sporto organizacijų skaičiavimais, jei azartiniams lošimams būtų nustatyta dabar loterijoms galiojanti prievolė 8 proc. pajamų skirti paramai, vien praėjusiais metais sportas ir kiti paramos gavėjai būtų papildomai gavę  105 mln. eurų.

Pataisų rengėjai siūlo didinti mokesčius ir paramą

Parlamentarai taip pat siūlo keisti įstatymų nuostatas dėl loterijų ir lošimų mokesčio bazės.

„Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų suvienodinta konkurencinė aplinka dėl mokestinės bazės, loterijoms ir lošimams mokesčius skaičiuojant po laimėjimų išmokėjimo. Šiuo metu loterijos moka mokesčius nuo apyvartos. Tai suponuotų didesnę loterijų konkurenciją labiau visuomenei žalingam sektoriui – lošimams. Siekiant, kad valstybė į biudžetą surinktų daugiau lėšų, siūlytina bazinį 5 proc. apmokestinimą didinti iki 10 proc.“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad dalį papildomų valstybės pajamų, kurios būtų gautos po šio įstatymo įsigaliojimo, būtų galima skirti Sporto departamento prie ŠMSM sukūrimui, kas numatyta Vyriausybės programoje.

Įpareigojus loterijos organizatorius paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc., projekto autorių teigimu, sporto ir kultūros sektoriai gautų papildomas finansines galimybes. Tikimasi, kad sporto sektoriuje tokiu būdu pagaliau galėtų būti išspręstas klausimas dėl papildomo aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo rėmėjų lėšomis per LTOK, o ne vien valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto autoriai prognozuoja, kad siūlomos pataisos leis į valstybės biudžetą iš loterijų papildomai surinkti per 2 mln. eurų kasmet.

Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų 2022 metų sausio 1 dieną.

Pasiūlytos pataisos nustebino.

Loterijų bendrovės: pataisų poveikis nepaskaičiuotas

„Pasiūlytos pataisos nustebino. Loterijų įstatymas buvo Seimo iš esmės peržiūrėtas prieš metus, kartu išsamiai vertinti ir rinkos apmokestinimas, labdaros skyrimo tvarka. Pilna apimtimi naujoji įstatymo redakcija įsigaliojo tik prieš kelias savaites. Tuo tarpu naujasis pasiūlymas pateiktas be jokių diskusijų. Aiškinamajame rašte pateikiami argumentai kelia abejonių, nėra pateikiama jokių skaičiavimų, kaip visiškai pakeičiama mokestinė aplinką paveiks loterijų organizavimą“, – sako Andrius Karaliūnas, Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, rinkos dalyvių skaičiavimai rodo, kad priėmus pataisas nebus pasiekta jokių pataisų rengėjų nurodomų tikslų, o valstybės biudžetas surinks mažiau loterijų mokesčio. Pagal pasiūlymą, loterijų mokesčio tarifas didinamas du kartus, tačiau mokestinė bazė sumažėtų daugiau nei 50 proc. Todėl skaičiuojant pagal naują metodiką, 2020 m. loterijų mokesčio būtų surinkta 0,6 mln. eurų mažiau.

Pasak A. Karaliūno, klaidingai nurodoma, kad pataisomis siūloma paskatinti loterijų konkurenciją su azartiniais lošimais. Dabar loterijų apmokestinimas yra dvigubai aukštesnis už azartinių lošimų. Jei naujos pataisos būtų priimtos, loterijų mokami mokesčiai būtų jau keturis kartus didesni ir sudarytų apie 50 proc. grynųjų loterijų pajamų, o azartinių lošimų sektoriui toliau sudarys tik 11,5 procento.

„Prašome Seimo narių atkreipti dėmesį, kad loterijų organizavimui tapus nuostolingam, jos negalės užtikrinti daugiau paramos gerųjų visuomenes tikslų įgyvendinimui, kaip yra siekiama. Atsižvelgiant į realų laimėjimų fondą ir siūlomą padvigubintą labdaros ir paramos procentą, loterijų organizatoriams reiktų iki minimalaus sumažinti laimėjimų fondą. Tai sumažintų loterijų patrauklumą žaidėjams bei lemtų spartų parduodamų bilietų skaičiaus kritimą ir suplanuotų pajamų nesurinkimą“, – nurodė A. Karaliūnas.