Apie 40 proc. šalies dujų rinkos užimanti dujų skirstymo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujos“ pasiekė susitarimą su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl jo tiekiamų dujų kainos sumažinimo. Bendrovė ketvirtadienį pranešė, jog pasirašė susitarimą su „Gazprom“ dėl reikšmingai mažesnės kainos.

„Lietuvos dujos“ nenurodo, dėl kokios nuolaidos susitarta. Įmonės atstovė Jolita Butkienė BNS sakė negalinti atskleisti susitarimo su „Gazprom“. Ji taip pat neatskleidė, dėl kokios nuolaidos susitarta. Neoficialiomis žiniomis, ji gali siekti apie 20 proc.

Su Rusijos „Gazprom“ atstovais BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti.

„Šis susitarimas galutinai užbaigė ilgalaikes ir sudėtingas „Lietuvos dujos“ derybas su „Gazprom“. Abiejų kompanijų atstovai, aktyviai bendradarbiaudami su bendrovių valdybomis ir įvertindami „Lietuvos dujų“ akcininkų bei bendrovės klientų interesus, rado abipusiškai naudingus sprendimus, kurie jau artimiausiu metu leis sumažinti dujų kainą įmonės klientams“, - rašoma „Lietuvos dujų“ pranešime.

„Lietuvos dujų“ teigimu, susitarimas nustato pagrindinius kainodaros principus iki ilgalaikės dujų tiekimo sutarties galiojimo pabaigos 2015 metų pabaigoje ir sudaro prielaidas jos pratęsimui.

Neatmetama, jog mažesnės kainos buitiniams vartotojams galios jau nuo liepos 1-osios.

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę BNS sakė, kad jeigu kaina būtų mažesnė, „Lietuvos dujos“ nesikreiptų į tarptautinį arbitražą dėl per didelės šaliai taikomos kainos.

Pasak neoficialių šaltinių, „Gazprom“ siūloma trejų paskutinių dabartinės sutarties su „Gazprom“ metų - 2013-2015-ųjų - dujų kaina būtų apie 370 JAV dolerių (apie 921 litas) arba 24 proc. (apie 118 dolerių) mažesnė nei dabar (kovo mėnesį - 1215 litų, arba 488 doleriai už 1 tūkst. kubų).

Tačiau, pasak šaltinių, išliks ir sutarties sąlyga „take or pay“ („imk arba mokėk“).

Dienraščio „Verslo žinios“ šaltiniai tvirtino, esą „Gazprom“ numato dujų kainą Lietuvai suvienodinti su Vokietijai parduodamų rusiškos kilmės dujų kaina (angl. „German Eastern border price“). Kitas variantas - kad dujų kaina būtų susieta su vadinamuoju BAFA (Vokietijos federalinė ūkio ir eksporto kontrolės įstaiga) indeksu, kuris suskaičiuojamas išvedant visų Vokietijos dujų importo šaltinių kainos vidurkį ir priduriant transportavimo koeficientą.

Kiti ligšioliniai derybų klausimai - daugiau nei 4 mlrd. litų vertės ieškinys Stokholmo arbitraže, kurio Vyriausybė teigia neketinanti atsiimti, dujų tranzitas į Karaliaučių, trečiojo ES energetikos paketo reikalavimai - lieka Vyriausybės ir „ Gazprom“ politinių derybų objektai.