Lietuvos banko vadovas G. Šimkus: noriu sustiprinti organizacijos valdyseną (interviu)

„Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS sakė G. Šimkus.

Jo teigimu, numatomos permainos susijusios su jo siekiu paversti Lietuvos banką modernia, pažangia ir pokyčių nebijančia organizacija.

„Kalbame apie valdysenos pagerinimą, atsakomybės alokavimą ten, kur turi būti priimami sprendimai“, – aiškino G. Šimkus.

Jis su BNS kalbėjo po to, kai apie planuojamas permainas pranešė portalas delfi.lt.

– Gal galite trumpai papasakoti, kas vyksta Lietuvos banke, ar tikrai yra rengiama struktūrinė pertvarka?

– Man labiau patinka žodis perkrovimas. Aš noriu sustiprinti organizacijos valdyseną – atsisakyti perteklinės hierarchijos, nes dabar tarp darbuotojo ir valdybos turime tris sluoksnius. Pati mūsų struktūra yra labai netolygi, veikia savarankiški skyriai, savarankiški departamentai, savarankiškos tarybos. Todėl ir sprendimai vienoje vietoje keliauja vienaip, o kitoje – kitaip. 

Todėl aš noriu įgalinti vadovus, tai yra lokalizuoti sprendimų priėmimą ten, kur vadovai planuoja, įgyvendina ir vykdo veiklą, o ne kažkam kitam perduoda atsakomybę. Noriu pagreitinti sprendimų priėmimą, įgalinti vadovus ir suteikti jiems erdvę lyderystei.

Dabar situacija yra labai keista. Mes turime labai stipriai hierarchizuotą veiklos valdymą ir išskydusią administraciją, kas didina naštą pačiai organizacijai. Planas yra sujungti padalinius į korporatyvinių reikalų bei strategijos ir valdysenos padalinius, būtent sustiprinti banko priėjimą prie strateginio valdymo, strateginių tikslų siekimo.

Atsirastų atitikties ir rizikos padalinys, kuris dabartiniame globaliame kontekste leistų mums atsakingai ir rimtai reaguoti į išorės grėsmes, vertinti savo rizikas. Ir atitinkamai visas valdysenos praktikas diegti per veiklos padalinius, tokiu būdu sumažinant tą administracinę naštą, kuri tenka funkcinių padalinių vadovams. Ir tame tarpe valdybai suteikti erdvę dirbti ne su einamaisiais reikalais, o užsiimti strateginiais reikalais.

Technine prasme, mano nuomone, tai nėra toks didelis pokytis, nes kai kurios tarnybos yra vadinamos tarnybomis, bet realiai yra tiesiog departamentai. Kai vadovas vadovauja dviem žmonėms, man kyla klausimas, ar tikrai čia yra vadovavimas. Tokiu atveju galima apsieiti ir be tų tarpinių sluoksnių.

Aš noriu sustiprinti organizacijos valdyseną – atsisakyti perteklinės hierarchijos, nes dabar tarp darbuotojo ir valdybos turime tris sluoksnius.

– Jei aš gerai suprantu, naujoje struktūroje ketinama atsisakyti dabartinių tarnybų? Gal galite apie tai papasakoti detaliau?

– Struktūra iš esmės lieka nepakitusi. Tarnyba yra tik tarpinis lygis permesti atsakomybę. Realiai tarnyba pati jokios veiklos nevykdo, o visos tos veiklos, kurios buvo, jos ir išlieka.

Pavyzdžiui, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba – yra vadovas, kuris vadovauja trims departamentams. Direktorius vadovauja trims direktoriams – Ekonomikos departamento direktoriui, Finansinio stabilumo departamento direktoriui ir Statistikos departamento direktoriui. Koks tikslas yra vadovauti statistikos direktoriui? Tai yra žmogus, kuris yra atsakingas už statistikos sritį ir jeigu aš kalbu apie statistiką, aš noriu kalbėti su statistikos direktoriumi, ne su Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriumi, kuris perduos informaciją statistikos direktoriui. Tas papildomas sluoksnis (tarnyba – BNS) yra nereikalingas.

– Ar atsisakius tarnybų departamentai taps tiesiogiai pavaldūs Lietuvos banko valdybai?

– To žodžio „pavaldumas“ nėra. Kaip dabar tarnybas kuruoja valdybos nariai, taip tas sritis jie ir toliau kuruos. Jokio pavaldumo čia neatsiranda, tiesiog yra kuravimas veiklų. Kaip buvo, taip ir liks.

– Kas laukia dabartinių tarnybų vadovų?

– Situacija yra labai įvairi. Yra tarnyba, kurios dydis yra kaip departamento, tačiau mes ją vadiname tarnyba. Tiesiog ji taps departamentu.

– Gal galite konkretizuoti, apie kurią tarnybą kalbate?

– Bankininkystės tarnybą, jai vadovauja Jonas Kanapeckas. Ten yra apie 50 darbuotojų, kaip kituose departamentuose, todėl ji ir virs departamentu. Aišku, šioje tarnyboje yra du departamentų direktoriai, todėl vienas jų taps skyriaus vadovu, o antram įstatymų numatyta tvarka bus ieškoma galimybės rasti kitą poziciją.

O, tarkime, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyboje nelieka jos direktoriaus, tokia pozicija panaikinama. Vyko atranka į šią poziciją, taip ir nebuvo rastas kandidatas, dabartinis tarnybos vadovas Aurelijus Dabušinskas yra laikinas ir grįš į savo ankstesnę poziciją. Jis pats anksčiau buvo išreiškęs tokį norą, kad tai būtų laikina.

Organizacijos tarnyboje mes atskiriame Informacinių technologijų departamentą, nes dėl daugybės įgyvendinamų projektų tai yra labai svarbi sritis. (...) Likusi tarnybos dalis – Apskaitos ir Paslaugų administravimo departamentai virs skyriais, mažiname tų viršininkų skaičių.

Kas labai svarbu, tai atsiras Strategijos ir valdysenos departamentas. Taip bus labai svarbus banko valdymo padalinys, jame atsiras ir rizika bei atitiktis, kuri iki šiol pas mus buvo gana išskaidyta. Taip pat ir Komunikacijos skyrius, kuris dabar turi departamento statusą.

– Kas laukia Finansų rinkos priežiūros tarnybai pavaldžių padalinių ir šios tarnybos direktorės Jekaterinos Govinos?

– Finansų rinkos priežiūros tarnyboje dabar veikia Priežiūros komitetas, kuris turi tik patariamąją rolę. Aš manau, kad jo vaidmenį reikia sustiprinti ir Priežiūros komitetas turi įgyti realią sprendžiamąją galią, nes dabar tarnyboje priimami sprendimai yra labai svarbūs ir neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus.

O dėl tarnybos vadovės, tai kiekvienas žmogus Lietuvos bankui yra reikalingas ir svarbus, tų naujų rolių mūsų pertvarkos kontekste atsiras. Mes turime ir diskusiją dėl mūsų strateginių siekių, kalbame apie specializuotus centrus, kurie būtent siektų strateginių pokyčių, ketiname ten dedikuoti resursus, o naujos pozicijos banke bus siūlomos, tame tarpe ir Jakaterinai.

Tačiau aš nenoriu sureikšminti asmenų ir pavardžių, nes taip mes užkliūsime kiekvieną kartą, kai norėsime efektyvinti veiklą, nes visose pozicijose yra žmonės. Jei aš noriu siekti inovatyvaus ir modernaus valdymo, tai ir banko valdysena ir struktūra turi būti tokia. Struktūra nėra tikslas, tai tik priemonė efektyviai banko valdysenai, kur sprendimai juda greičiau, komunikacija yra greitesnė ir tiesioginė. Šiais laikais žmonės nori būti įtraukti į sprendimų priėmimą.

– Finansų rinkos priežiūros tarnyboje yra ir Pinigų plovimo prevencijos bei Skaitmenizacijos ir pažangios analitikos skyriai. Galbūt juos ketinate stiprinti ir paversti departamentais?

– Skaitmenizacija yra vienas iš modernios organizacijos atributų, bet aš nesuprantu, kodėl skaitmenizacija turėtų būti aktuali tik vienai tarnybai. Aš keliu tikslą skaitmenizacijos tikslus sieti per visą instituciją. Jei šis skyrius yra vienoje tarnyboje arba departamente, tai jis dirba tik jam. Tame skyriuje yra žmonių, kurie užsiima skaitmenizacija, todėl įgyvendinus pokyčius jie dirbs visam bankui. Pažangi analitika taip pat yra labai gerai, bet ten yra žmonės dirbantys su konkrečiais klausimais – su kredito rizika. Yra kredito rizikos skyrius, todėl jis keliauja tenai.

Pinigų plovimo prevencijos skyrius yra labai svarbus, bet tai yra viena iš rizikų, kuri papuola į vieną iš tų departamentų. Todėl tas skyrius ir keliaus į vieną iš departamentų, į Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą.

– Kada jums kilo idėja pertvarkyti Lietuvos banko struktūrą? Ar kandidatuodamas į Lietuvos banko valdybos pirmininko poziciją jau turėjote tokių planų?

– Aš Lietuvos banke dirbu jau daug metų, pats esu buvęs vienos iš tarnybų direktoriumi, todėl ta vadybinė patirtis ir supratimas, kad mes galime veikti geriau, akumuliavosi ne vienerius metus. Pernai rugsėjį man tapus valdybos nariu, aš šiuos klausimus buvau iškėlęs valdybos pasitarime. Buvo diskusija, bet tuomet ir to apetito nebuvo, ir tuometinio valdybos pirmininko kadencija jau ėjo į pabaigą. Aš jaučiau, kad susidomėjimas yra, bet sprendimai nebuvo daromi.

Kai aš tapau valdybos pirmininku, vienas iš mano tikslų tapo ir organizacijos modernizavimas bei efektyvinimas. Ketiname beveik penktadaliu mažinti vadovų skaičių, šitame etape nes nekalbame apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, tačiau vėliau veiklos efektyvinimas turi link to vesti. Aš darau tuos vadybinius pokyčius, kurie manau, kad yra reikalingi. Diskusija buvo ir su valdybos nariais – tiek atskirai, tiek valdybos pasitarime. Prieš savaitę pradėjome informuoti padalinių vadovus, kad gautume grįžtamąjį ryšį. Šiandien apie numatomus pokyčius informuojame Lietuvos banko tarnautojus, dar laukia derinimas ir su profesine sąjunga.

Aš manau, kad komunikacine prasme tikrai stengiamės visus įtraukti, tačiau suprantu, kad su visu banku pasitarti neišeina. Mane labai neramina, kad kalbėdami apie pokyčius ir efektyvesnį veiklos valdymą mes grįžtame prie klausimo, o kas bus su vienu ar kitu žmogumi. Visada organizaciniai pokyčiai paliečia žmogų, aš labai empatiškai tą suprantu, bet šį kartą tai nėra nukreipta į kažkieno atleidimą ar panašiai.

– Iki šiol jūs viešai nesate kalbėjęs apie ketinimus pertvarkyti Lietuvos banko struktūrą.

– Ar aš turiu dėstyti tokius planus viešai?

– Mano nuomone, būtų buvę logiška apie tai užsiminti, kai Seimo komitetuose prisistatėte kaip kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus.

– Tuo metu aš net negalvojau, kad ateisiu ir pertvarkysiu Lietuvos banko struktūrą, nes tai savaime nėra tikslas. Aš kalbu apie modernų ir pažangų Lietuvos banką ir valdysenos sutvarkymas, kuris apima ne tik organizacinę struktūrą, bet ir vadovų kompetencijų apibrėžimą, bendradarbiavimą, atsakomybės prisiėmimą, greitesnį ir efektyvesnį veiklos organizavimą. Tai yra visa dalis priemonių, kurias turime padaryti, kad mes būtume pažangūs.

– Ar Simono Krėpštos tapimas Lietuvos banko valdybos nariu turėjo kažkokios įtakos planuojamiems pokyčiams?

– Ne, diskusija apie tai prasidėjo anksčiau.

– Ar planuojami pokyčiai yra derinti su Seimo komitetais ar Prezidentūra?

– Ne, nes tai yra mano kaip banko vadovo atsakomybė.

– Ar įgyvendinus šiuos pokyčius Lietuvos banko struktūra taps panaši į kitų euro zonos centrinių bankų struktūras, ar bus kažkuo išskirtinė?

– Pokyčiu dėka kaip tik tapsime panašesni į kitus centrinius bankus. (...) Jeigu mes kalbame apie tendencijas centrinės bankininkystės valdyme, hierarchijos mažėjimas, struktūrų plokštėjimas yra tai, kas dabar vyksta. Tai yra šiuolaikinės vadybos kryptis, nes žmonės, ypatingai jauni, nori dalyvauti ir prisiimti atsakomybę. Mes norime investuoti į tuos žmones, kurie atneša naujus vėjus, ir jei mes per tą perteklinę hierarchiją juos kažkur nustumiame, jie mus palieka. Jei pažiūrėtume, kokia dalis žmonių Lietuvos banke keičiasi labiausiai, tai būtų būtent jauni žmonės.

– Kiek laiko užtruks ši pertvarka?

– Yra derinimas su profesine sąjunga, nes yra ne tik vadybinė, bet ir žmonių grandis. Planas yra lapkričio 1 dieną turėti naują struktūrą.

– Dėkui už pokalbį.