Lietuvoje siūloma kurti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą

Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiant pinigų plovimo skandalams, Lietuvoje ketinama įsteigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą.

Jo veikla būtų finansuojama Lietuvos banko (LB) ir komercinių bankų metiniais įnašais.

Valstybei viešojoje įstaigoje atstovautų Finansų ministerija (jos įnašas būtų simbolinis  – vienas euras), jos steigėjai taip pat būtų LB, SEB, „Swedbank“, „Luminor Bank“ ir Šiaulių bankas. Centro veikloje dalyvautų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Potencialūs pinigų plovėjai taiko vis išmanesnes priemones ir būdus legalizuoti neteisėtai įgytas lėšas, o sparčiai besikeičiant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo nusikalstamumo aplinkai, privataus sektoriaus atstovams vis sunkiau identifikuoti galbūt neteisėtas veiklas ir su jomis susijusius požymius“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Be to, pastarieji regiono pinigų plovimo skandalai atskleidė, kad būtina kelti viešojo ir privataus sektorių kompetenciją šiose srityje, greitai keistis informacija.

„Lietuva nesiimdama veiksmų atsiduria nepalankioje padėtyje rizikų valdymo prasme, o šalies reputacija neigiamai įtakoja investuotojų elgseną“, – rašoma dokumente. 

Preliminariais skaičiavimais, vien centro vadovo ir 9 darbuotojų išlaikymas per metus kainuotų 500–600 tūkst. eurų, be to, kainuotų technologijų ir registrų plėtros projektai. Taip pat prireiktų visų steigėjų žmogiškųjų išteklių indėlio.

Latvija reaguodama į su pinigų plovimu susijusius iššūkius dar 2018 metais įsteigė specialų FNTT Koordinacinį bendradarbiavimo skyrių.  

Kovos su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) 2018 metais atliktas Lietuvos vertinimas atskleidė, kad jai trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, mokymų ir konsultacijų finansų rinkos dalyviams, su finansais nesusijusios veiklos ir darbuotojų suvokimas apie šias rizikas yra žemas, pranešimų apie įtartinus sandorius kokybė vis dar nėra patenkinama, o nacionalinis rizikos vertinimas nepakankamai išsamus.

Tarptautinė Egmonto finansinės žvalgybos padalinių grupė, vienijanti 152 padalinius, akcentavo, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali padidinti tarpusavio pasitikėjimą, pagerinti pranešimų kokybę, efektyviau kovoti su vis sudėtingesnėmis nusikaltimų schemomis.

Pernai liepą Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisija nutarė, kad Lietuvoje būtina įsteigti tokį centrą ir inicijavo  jo steigimą, o rugpjūtį LB ir FNTT vadovų sukurta darbo grupė pasiūlė jį įsteigti. Šiemet balandį neformaliame ministrų pasitarime pasiūlymui pritarta. 

Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos prevencija dabar užsiima devynios  institucijos: LB, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Advokatūra, Notarų, Auditorių, Antstolių, Prabavimo rūmai ir FNTT. Joms skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, taip pat žinių ir kompetencijos lygis labai skiriasi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
TAIP

Stebėtojas. P.S.

Stebėtojas. P.S. portretas
P.S. O tai FNTT ir STT kam tada reikalingos?! Dėl grožio?!

Stebėtojas

Stebėtojas portretas
Išskalbus reikia išdžiovinti ir išlyginti. Ar džiovyklų ir lygintuvų centras taip pat bus steigiams?
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių