Lietuvai nepasiekus tam tikrų rodiklių, atidėtas prašymas skirti RRF paramą

„Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas. Tikimės jį suformuoti šių metų pabaigoje“, – trečiadienį BNS sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrė nekonkretizavo, kokių rodiklių Vyriausybė nepasiekė.

Vėliau Finansų ministerija BNS pranešė, jog iš 33 rodiklių pasiekta 30. Pasak ministerijos, dar būtina priimti sprendimus dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto mokesčio, pakeisti Strateginio valdymo metodiką.

„Kitą savaitę Vyriausybėje planuojama priimti nutarimo projektą dėl Darnaus judumo fondo steigimo, per lapkričio mėnesį – finalizuoti Strateginio valdymo metodikos pakeitimus, o nekilnojamo turto mokestis yra vienas „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklių sudėtinis elementas, kurį planuojame pateikti kartu su visu mokesčių paketu“, – rašoma ministerijos komentare.

Pirmąjį mokėjimo prašymą EK Vyriausybė planavo pateikti rugsėjo mėnesį.

Premjerės patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Navickas teigė, jog laiku negavus planuotų europinių pinigų Vyriausybei gali tekti brangiau skolintis rinkose.

„Kai kyla palūkanos, mums skolintis tuos pinigus būtų brangu (...) Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo daugiau mums kainuos tie RRF-niai pinigai, kurių negausime““, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė V. Navickas .

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas spalio pradžioje BNS teigė, jog Lietuva svarsto persiderėti dėl RRF dotacijų panaudojimo ir galbūt padidinti skirtas lėšas.

Finansų ministerija nurodo, kad šiuo metu rengiamas „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymas, kuriame numatyta palankiomis sąlygomis iš šios priemonės pasiskolinti apie 1 mlrd. eurų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui.

Pagal RRF priemonę Lietuvai numatyta iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų: šiemet – 339 mln. eurų, 2023-2024 metais – daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų, o 2025-2026 metais – dar 600,1 mln. eurų.

Investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką.