Vilnius pinigų srautus iš trąšų laiko vienais pagrindinių finansuojant Aliaksandro Lukašenkos režimą.

ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

Lietuva tam priešinasi, tačiau diskusijos vėl aštrėja į Briuselyje ketvirtadienį vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) aptarti klausimo atvykus Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antonijui Guterišui), ES šalių vadovų susitikimo išvakarėse pranešė portalas „Politico“.

JT teigia, kad dėl apsunkinto išgabenimo Baltarusijos trąšų eksportas smarkiai sumažėjo, o dėl to mažiau išsivysčiusiose šalyse smarkiai išaugo maisto kainos.

Lietuva teigia, kad tai – propagandinis naratyvas.

„Lobistiniais tikslais naudojamas maisto krizės argumentas yra Rusijos propagandos atspindys, kuriuo siekiama šantažuoti tarptautinę bendruomenę, nors iš tiesų kalio trąšų poveikis maisto saugumui Afrikos šalyse yra labai ribotas“, – sakoma trečiadienį priimtame bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pareiškime.

Komitetai pabrėžė, kad „griežtai nepritaria jokiems kompromisams, kurie švelnintų anksčiau Baltarusijai įvestas sankcijas ir paliktų galimybę taikyti išlygas Baltarusijos trąšų oligarchams ar įmonėms“.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda EVT turėtų „nepritarti jokioms derogacijoms“.

„Jeigu tos derogacijos liks tekste, Lietuva negalės pritarti, bent jau tokia yra pozicija, o, EVT, kaip žinia, Lietuvai atstovauja prezidentas“, – žurnalistams Seime teigė premjerė.

„Politico“ teigia, kad Lietuvos pozicija remia ir kiti sankcijų „vanagai“ – Latvija, Estija bei Lenkija.

G. Nausėda ragina dėl trąšų nesuteikti progų Baltarusijai švęsti, sako turintis palaikymą

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turintis regiono šalių palaikymą atsispirti Europos Sąjungos (ES) koridoriuose brandinamoms sankcijų išimtims baltarusiškoms trąšoms.

„Šiandien koordinaciniame susitikime su Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiais aš iškėliau šitą klausimą ir matau, kad kolegos palaiko“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda, atvykęs į ES šalių lyderių susitikimą.

„Pasakykite, prašau, kas atsitiko pozityvaus, kad tas sankcijas būtų galima sušvelninti? Nieko. Situacija tik dar labiau pablogėjo“, – sakė G. Nausėda.

„Turime nesudaryti galimybių švęsti pergalę šitoms dviem diktatūrinėms valstybėms švelnindami savo sankcijas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, kalbos apie sankcijų poveikį Afrikos šalims yra nepagrįstos – dvi šio žemyno šalys turi kalio trąšas gaminančias įmones, kurių produkcija viršija kontinento reikmes.

„Man nesueina galai – kaip jos eksportuoja šias trąšas ne į Afriką, o į kitas valstybes? Tai galbūt sutvarkykime prekybos ir gamybos grandines, tiesiogiai remkime tas šalis, kurias norime paremti, bet nepasiduokime šitiems dirbtiniams argumentams“, – kalbėjo prezidentas.

Jo teigimu, sankcijų išimtis siekiama sukurti precedentą, kad Europa „krypsta į šoną“.

„Tai būtų nepaprastai žalinga politiškai“, – sakė šalies vadovas.