Lietuva iš narystės ES laimėjo daugiausia

Ekonomikos šuolis

Per du narystės ES dešimtmečius vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo 3,3 metų, vidutinis neto darbo užmokestis išaugo daugiau kaip penkiskart (nuo 242 iki 1 249 eurų), gyventojų užimtumo lygis – nuo 61,6 iki 73,2 proc., bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui – daugiau nei 4,6 karto ir pernai siekė 25 066 eurus, o nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų sumažėjo du kartus, sėkmės skaičius vardija Valstybės duomenų agentūra (VDA).

Kiek tai lėmė narystė ES? „Lyginamuoju laikotarpiu Europoje nebuvo valstybių – ne ES narių, kurių ilgametis ekonominis augimas būtų pranokęs Lietuvos skaičius“, – konstatuoja Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Minijus Tilindis, vienas iš VU TSPMI parengto mokslo straipsnių rinkinio „Lietuvos narystės ES dvidešimtmetis: pokyčiai ir perspektyvos“ autorių.

Mūsų šuolis įspūdingas: 2023 m. Lietuva pagal BVP vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų lygį) buvo šešiolikta tarp 27 ES valstybių, o 2003 m., prieš pat stodama į ES, lenkė tik Latviją ir vėliau įstojusias Bulgariją ir Rumuniją. Darbuotojų produktyvumas siekė vos 23 proc. šiuo metu ES sudarančių 27 šalių vidurkio, o dabar – 54 proc.

Tokią ekonominę sėkmę M. Tilindis visų pirma grindžia prekių ir ypač paslaugų eksporto augimu. Nuo 2012 m. Lietuva eksportavo daugiau, nei importavo, ypač stulbinamai augo automobilių kelių transporto paslaugų eksportas. Lietuvos vežėjai tapo vienais iš Europos pervežimo keliais lyderių, tačiau, atkreipia dėmesį M. Tilindis, tai žemomis darbo sąnaudomis ir maža pridėtine verte pagrįsta verslo šaka. Tolesnis Lietuvos ekonomikos ir visuotinės gerovės augimas priklausys nuo šalies gebėjimo plėsti didesnę pridėtinę vertę generuojantį eksportą.

Pasak kito minėto mokslo straipsnių rinkinio autoriaus – VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) partnerio ir valdybos pirmininko Klaudijaus Manioko, įspūdingą konvergenciją su ES pagal BVP vienam gyventojui padėjo pasiekti ir ES investicijos. Per ES struktūrinius fondus į Lietuvą investuota daugiau nei 16 mlrd. eurų ir tai sudarė didžiąją dalį Lietuvos viešųjų investicijų. O tai tik dalis ES lėšų – visos finansų krizės metu, 2009 ir 2010 m., Lietuvą pasiekusios investicijos sudarė beveik 5,5 proc. ir 5,6 proc. BVP, o 2005–2019 m. – 4,1 proc. (ESTEP skaičiavimai, remiantis Finansų ministerijos duomenimis).

Būsena:  N. Putinaitės teigimu, jei anksčiau Europą suvokdavome kaip tai, ką turime prisivyti, dabar prisivijimo naratyvas mažesnis, tapatinamės, kad esame Europos dalis. / V. Balkūno / BNS nuotr.

Tačiau, konstatuoja K. Maniokas, tai nepakeitė pagrindinių Lietuvos plėtros modelio ypatybių. Be to, nors europiniai milijardai padidino šalyje teikiamų viešųjų gėrybių apimtį ir taip prisidėjo prie socialinės gerovės, tai nėra tvaru, nes jų upė netrukus išseks – jau kita finansų perspektyva nuo 2028 m. gali būti gerokai skurdesnė. O alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje kol kas neatsirado. Mokestinės reformos stringa, bandymai optimizuoti švietimo ir sveikatos sistemas, spręsti skurdo ir socialinės nelygybės problemas labai lėti.

Dešimtuko lyderiai

Ar galėjome pasiekti dar daugiau? Atsakymo į šį klausimą verta ieškoti pasilyginus su kitomis devyniomis valstybėmis, 2004 m. gegužės 1-ąją priimtomis į ES klubą. Pagal vieną pagrindinių gerovės rodiklių – BVP vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų lygį) šuolį, Lietuva – absoliuti čempionė. Eurostato duomenimis, prieš 20 metų mes nesiekėme nė pusės ES šalių vidurkio (48 proc.), o dabar vidutinio statistinio Lietuvos gyventojo gerovė prilygsta 87 proc. statistinio europiečio ir yra net 39 procentiniais punktais didesnė nei prieš 20 metų. Kiek mažesnį šuolį padarė Lenkija ir Malta (po 33 proc. punktų), Estija (31), Latvija (28), bet Kipras ir Slovėnija pakilo triskart mažiau (po 13), panašiai tiek ir Vengrija (15).

Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad bendrą valstybės BVP dalijame apie puse milijono mažesniam gyventojų skaičiui nei 2004-aisiais. M. Tilindžio skaičiavimais (remiantis naujausiais skelbiamais Eurostato duomenimis), gyventojų skaičius nuo 2004 m. Lietuvoje sumažėjo net 16,8 proc., kas lėmė 0,9 proc. punkto kasmetinį skirtumą tarp BVP augimo ir BVP gyventojui augimo (t. y., BVP vienam gyventojui augo sparčiau).

Daugiau gyventojų iš aptariamų šalių dešimtuko prarado tik latviai (minus 17,3 proc.), gerokai mažiau Vengrija (5,1 proc.), Lenkija (3,8 proc.), Estijoje gyventojų skaičius toks pats kaip prieš du dešimtmečius, o Slovakijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Maltoje, Kipre jų padaugėjo.

Pastarųjų kelerių metų tendencijos šviesėja: kaip skelbia VDA, 2004 m. iš Lietuvos emigravo 6,8 karto daugiau žmonių nei imigravo, o 2023 m. imigravusiųjų buvo triskart daugiau nei emigravusiųjų ir dauguma jų – sugrįžę Lietuvos piliečiai. Bet, kaip perspėja demografai, didelių ligšiolinių praradimų tiek kalbant apie emigraciją, tiek apie gimstamumą padarinius jausime ir ateityje.

BVP vienam gyventojui rodiklio šuoliui įtakos turėjo ir tai, kad ES jau po dešimtuko papildė dar trys valstybės – Rumunija, Bulgarija ir Kroatija, kurių prastoki ekonominiai rodikliai sumažino ir statistinį visos ES vidurkį.

Be to, besidžiaugiant didžiausiu Lietuvos šuoliu, tenka pripažinti, kad atsispirta nuo daug žemesnės pakopos, nei, stodami į ES, buvo pasiekęs Kipras (82 proc. ES vidurkio), Slovėnija (78), Malta ir Čekija (po 72 proc.). Šio ketvertuko, tik kiek susikeitusio vietomis, BVP vienam gyventojui ir dabar didžiausias tarp narystės ES 20-metį mininčių šalių. Bet Lietuvai pavyko pakilti iš aštuntos į penktą vietą tarp jų, o regresą patyrusiai Vengrijai teko susikeisti su mumis vietomis.

Be ES įtakos – blogiau

VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis: pokyčiai ir perspektyvos“ mokslo straipsnių rinkinio sudarytojas, vardija į jį sudėtas kitų ekspertų įžvalgas. Pavyzdžiui, pasak energetikos eksperto Romo Švedo, ES išgelbėjo Lietuvą iš posovietinės energetikos infrastruktūros spąstų, įgalino Lietuvos tautą eiti energetinės nepriklausomybės keliu, tokiu būdu užtikrindama Lietuvos valstybės ekonominį ir nacionalinį saugumą. ES parengė Lietuvos ir kitų Baltijos jūros ES šalių energetikos jungčių planą ir reikšmingai prisidėjo prie jo finansavimo. Viena Lietuva tokios energetikos infrastruktūros transformacijos nebūtų pasiekusi.

Europos teisingumo teismo teisėjas Irmantas Janukaitis įvertino, kad integracija teisės atžvilgiu veikia, mūsų teisinė sistema prisitaikė prie ES teisės.

O štai VU TSPMI dėstytoja Nerija Putinaitė pasidalijo įžvalgomis, kaip keitėsi mūsų tapatybė: jei anksčiau Europą suvokdavome kaip tai, ką turime prisivyti, tai dabar prisivijimo naratyvas mažesnis, tapatinamės, kad esame Europos dalis.

Per ES struktūrinius fondus į Lietuvą investuota daugiau nei 16 mlrd. eurų ir tai sudarė didžiąją dalį mūsų šalies viešųjų investicijų.

„Norėjome pažiūrėti į skirtingus narystės aspektus, nes tai – daugiabriaunis dalykas. Ne visas svarbias sritis dar ir apėmėme. Bet iš ekspertų analizės akivaizdu, kad ką siūlė ES ir ką darėme, viskas pavyko ir gerai vystosi. Tačiau gaila, kad tose srityse, kurios nėra ES atsakomybėje, to nėra. Pavyzdžiui, koks lig šiol balaganas švietimo srityje. Man norisi daugiau Europos“, – sako G. Vitkus.

Iš tiesų mažiausiai pažangos pasiekėme tose viešosios politikos srityse, kuriose kompetencija priklauso nacionalinėms vyriausybėms, – sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo. Švietimas labiau garsėja nesibaigiančiomis reformomis, sukeliančiomis daugybę skandalų ir protesto mitingų, nei proveržiu. Štai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA penkiolikmečių tarptautiniame tyrime Estija tapo Europos lydere pagal jų matematikos ir gamtos mokslų ir antra – pagal skaitymo gebėjimus. O mes taip ir likome tarp vidutiniokų. Matuojantis su aptariamomis dešimčia šalių, pagal skaitymo ir matematikos pasiekimus esame šešti, pagal gamtos mokslus – dar viena pozicija žemiau.

Per du narystės ES dešimtmečius nepriartėjome prie daugelio kitų ES šalių pagal pasitikėjimą savo valstybės institucijomis. Sociologas Vladas Gaidys vardija: sumažėjo pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe, savivaldybėmis, švietimu, sveikatos apsauga ir ypač Bažnyčia, žiniasklaida, bankais, daug labiau pasitikima tik policija.

Vis dar išsiskiriame iš europietiško demokratinių šalių konteksto pagal požiūrį į seksualines mažumas, niekaip nesugebame priimti partnerystės įstatymo. Patys nuo seno būdami emigrantų tauta, savo šalyje imigrantų nepageidaujame.

„Economist“ sudaromame Demokratijos indekse Lietuva yra toje pačioje pozicijoje kaip ir 2006 m. Latviams pavyko pakilti šešiomis vietomis, estams ir lenkams – po penkias vietas. Iš 167-ių valstybių esame 39-i, aptariamame dešimtuke – septinti. Tiesa, kai kurios patyrė ryškų nuosmukį: Vengrija nukrito dvylika pozicijų ir dabar tėra 50-a.

Tapome laimingesni

Vis dėlto ir pagal vadinamuosius „minkštuosius“ rodiklius yra teigiamų pokyčių. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys primena, kiek daug metų kankinomės aiškindamiesi, kodėl įvairiose apklausose lietuviai – nelaimingiausi europiečiai. Ir štai beveik sensacija: neseniai paskelbtoje Pasaulio laimės ataskaitoje, kasmet JAV mokslininkų rengiamoje pagal Gallupo instituto atliktas apklausas, mūsų jaunimas iki 30 metų – laimingiausias net visame pasaulyje, o skaičiuojant visas amžiaus grupes mes devyniolikti iš 143-ių šalių, nors dar 2017 m. buvome 52-i. Iš dešimtuko, tais pačiais metais įstojusio į ES, aukščiau tik Čekija (18). Slovėnai – 21-i, estai – 34-i, lenkai – 35-i, maltiečiai – 40-i, slovakai – 45-i, latviai – 46-i, kipriečiai – 50-i, vengrai – tik 56-i. Tiesa, pagal vyresnių kaip 60 metų laimingumą Lietuva – tik 44-oje vietoje.

V. Gaidys atkreipia dėmesį į kintantį mūsų požiūrį vartotojų pasitikėjimo tyrime. Eurostato 2024 m. kovo tyrime lietuviai optimistiškiausi ne tik tarp aptariamo dešimtuko, bet ir tarp visų ES šalių. Savo šeimos finansinę situaciją per pastaruosius metus geriau vertina tik lenkai, o pagal lūkesčius ateinantiems metams dešimtuke pirmaujame, o visoje ES nusileidžiame tik švedams.

Vertinant visos valstybės pastarųjų metų finansinę būklę esame šešti tarp dešimties aptariamų ir vienuolikti tarp visų ES šalių, o pagal lūkesčius ateinantiems metams ir vėl esame didžiausi optimistai dešimtuke ir antri po švedų visoje ES.

V. Gaidys primena, kad Lietuva – ir viena labiausiai ES pasitikinčių valstybių: Eurobarometro gruodžio mėnesio duomenimis, esame pirmi tarp dešimties šalių, su kuriomis kartu įstojome į ES, o visoje ES mus lenkia tik švedai ir danai. „Gal dėl ES finansinės paramos, galimybių dirbti ir mokytis ES šalyse, laisvo judėjimo, galimybės keliauti. Lietuviai tai labai vertina ir tuo naudojasi, ypač jaunimas. Tai koreliuoja ir su laimingumo rodikliais. Įsivaizduoju psichologiją: jei tau kas negerai Lietuvoje, visada gali išvažiuoti, tu – savo laimės kalvis“, – mūsų eurooptimizmą aiškina V. Gaidys.

Pasak jo, pagal optimizmo rodiklius artėjame prie Skandinavijos, JAV, protestantiškų šalių, kurių kultūrai nebūdingas skundimasis, pagal laimingumą mūsų jaunimas – laimingiausias pasaulyje, pagal savo šeimos ir visos valstybės finansinės perspektyvos vertinimus ne tik dešimtuke, bet ir visoje ES esame tarp optimistiškiausių, nors su finansine padėtimi ar laimingumu koreliuojantys objektyvūs rodikliai, pavyzdžiui, BVP vienam gyventojui ar gyvenimo trukmė, nepalyginamai geresni Vokietijoje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių.

Štai pagal vieną iš svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių – vidutinę gyvenimo trukmę, Eurostato duomenimis, tarp dešimties aptariamų šalių esame tik aštunti, trumpiau už mus gyvena tik slovakai ir latviai. Nors nuo 2004 m. mūsų gyvenimo trukmė pailgėjo 3,8 metų iki 75,8, bet Estijoje – net 5,7 metų šuolis, jie vidutiniškai gyvena 78,1 metų. Slovėnų gyvenimas pailgėjo 4,1 metų iki 81,3. Maltiečiai gyvena net 82,4, kipriečiai 81,6, ką jau ten lygintis su kitais ES ilgaamžiais.

„Darau prielaidą, kad lietuviai tokie optimistiški, nes mūsų šalies teigiamų pokyčių pagreitis labai didelis, pavyzdžiui, pensijos, atlyginimas, nuo tų, kokie buvo prieš du dešimtmečius, skiriasi ne procentais, o kartais“, – lygina V. Gaidys.

Tinka: V. Gaidys primena, kad Lietuva – ir viena labiausiai ES pasitikinčių valstybių. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Mažėja korupcijos?

Dar vienas, pasak V. Gaidžio, grandiozinis pokytis – korupcijos vertinime.

Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu nuo 2007 m. „Vilmorus“ daromose apklausose respondentams pateikiamas septyniolikos problemų sąrašas. Korupciją kaip labai rimtą problemą anksčiau išskirdavo 60 proc., o dabar – 34. Teiginiui, kad korupcijos mastai per penkerius metus labai paaugo, pritardavo 42 proc., o dabar – 10, kad per metus ji paaugo, manė 23 proc., o dabar – mažiau nei 4,5 proc. Konstatuodavo per penkerius metus davę kyšį 47 proc., o dabar tokių 20 proc., per metus atitinkamai 28 ir 10 proc. Pavyzdžiui, per penkerius metus susidūrę su kyšininkavimu kelių policijoje 2007 m. buvo 48 proc., o dabar – 2 proc.

„Transparency International“ skelbiamame Korupcijos suvokimo indekse tarp dešimtuko šalių esame antri (34 vieta iš 180), smarkiai atsilikdami nuo Estijos (12-a), bet lenkdami Latviją (36-a), penktame dešimtuke esančias Čekiją, Slovėniją, Lenkiją, Slovakiją ir Kiprą, o Malta – tik 55-a, Vengrija – 76-a.

„Korupcijos mažinimo, laimingumo, finansinis tiek savo šeimos, tiek visos valstybės vertinimai – viskas geryn. Per 20 metų išaugo pasitikėjimas savimi. Vis dėlto kaip pilietis apgailestauju, kad tarp tų dešimties aptariamų šalių sostinių Vilniuje turbūt prasčiausias oro uostas, suprastėjo keliai, kuriais kažkada didžiavomės, griūva tiltai, geležinkelio į Europą nėra, įvažiuojant į Vilnių iš oro uosto ar Kauno pusės – krūmynai, apgriuvę pastatai, įvaizdis – provincijų provincija. Nacionalinio stadiono neturime. Neatsistebiu, kaip ilgai laukiame koncertų salės ant Tauro kalno Vilniuje. Daug kur kažką pradeda, paskui sustoja. Gerai, kad labiau pasitikime savimi, kad iš valdžios mums reikia mažiau, bet vis dėlto dar reikėtų iš jos reikalauti daugiau“, – mano V. Gaidys, pridurdamas, kad Kaune viskas vyksta greičiau: greitai pastatė stadioną, sporto areną, miestą įtraukė į UNESCO sąrašą, universitetų žmonių balsas girdisi kalbant apie miesto vystymą, siūlant idėjas.

Prieš 20 metų pagal BVP gyventojui nesiekėme nė pusės ES šalių vidurkio (48 proc.), o dabar – 87 proc., arba net 39 procentiniais punktais daugiau nei 2004 m.

Nelengvi išbandymai

Vis dėlto neabejotinai galime pasidžiaugti, kad, palyginti su tuo pačiu metu į ES priimtomis šalimis, kai kur padarėme didžiausią šuolį. Kai kur ir darydami pažangą jų neprisivijome, nes daugeliu aspektų pažangą daro visos šalys, o dalies jų ir starto ES pozicijos buvo daug geresnės.

Tačiau ekspertai įspėja, kad kitas laikotarpis nebus lengvas. „Prie įspūdingo mūsų ekonominio spurto daug prisidėjo transporto plėtra ir mūsų geografinė pozicija – tarp Rytų ir Vakarų. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje iš ekonominio tilto tampame pasienio tvirtove. Situacija keičiasi, turėtų būti labiau vystoma Šiaurės–Pietų kryptis“, – mano G. Vitkus.

Jis toliau vardija kylančius iššūkius. Prie Lietuvos sėkmės daug prisidėjo ES struktūrinių fondų parama, tačiau ji sumažės. Klausimas, kaip susiklostys geopolitinė situacija. Pagrindinis naujos kadencijos Europos Komisijos darbotvarkės klausimas bus saugumas, gynyba, turbūt atsiras ir naujas eurokomisaras šiems klausimams spręsti. Kelia susirūpinimą klimato kaitos, taršos tendencijos.

„Tarptautinės sistemos nesaugumas nebus palankus atvirų visuomenių plėtrai, o poreikis investuoti į gynybos ir pramonės pajėgumus kurs įtampų su sanglaudos politikos tikslais. Riboti ištekliai ir didelė skola neišvengiamai lems sudėtingus ir dažnai skausmingus pasirinkimus“, – VU TSPMI leidinyje prognozuoja Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikas Justinas Mickus.

Lietuvos BVP vienam gyventojui išaugo daugiausia

(ES – 100 proc.; atsižvelgus į kainų lygį)

Valstybė Pokytis nuo 2004 m. 2023 m. rodiklis

Lietuva +39 87

Lenkija +33 80

Malta +33 105

Estija +31 81

Latvija +28 71

Slovakija +21 73

Čekija +19 91

Vengrija +15 76

Kipras +13 95

Slovėnija +13 91

Šaltinis: Eurostatas

Vidutinė gyvenimo trukmė kilo, bet ne daugiausia

Valstybė Pokytis nuo 2004 m. Gyvenimo trukmė 2022 m.

Estija +5,7 78,1

Slovėnija +4,1 81,3

Lietuva +3,8 75,8

Latvija +3,6 74,5

Čekija +3,1 79

Malta +3 82,4

Vengrija +3 76

Kipras +2,5 81,6

Lenkija +2,3 77,2

Slovakija +0,4 74,6

Šaltinis: Eurostatas

Demokratijos indekse – toje pačioje pozicijoje

Valstybė Pokytis nuo 2006 m. Vieta 2023 m.

Latvija -6 37

Estija -5 27

Lenkija -5 41

Lietuva 0 39

Kipras +1 37

Slovakija +3 44

Slovėnija +4 31

Čekija +8 26

Vengrija +12 50

Malta +13 28

Šaltinis: „Economist“