Lenkijos ūkiuose ir toliau fiksuojami nauji afrikinio kiaulių maro židiniai

Per paskutines tris dienas Lenkijoje užfiksuota net 12 naujų AKM židinių kiaulių ūkiuose. AKM virusas paveikė Pakarpatės, Tomašuvo, Garvolino, Bilgorajaus, Hrubiešuvo, Chelmo, Liublino ir Zamostės apskrityse esančius kiaulininkystės ūkius, kuriuose laikyta nuo vienos iki 450 kiaulių. Nauji AKM paveikti Lenkijos regionai Europos Komisijos sprendimu įtraukti į trečiąją zoną, kurioje galioja griežčiausi apribojimai visiems kiaulių laikytojams. Gyvų kiaulių ir skerdienos pervežimas griežtai kontroliuojamas, o kiauliena, paženklinta specialiu sveikumo ženklu, gali būti realizuota tik šalies vidaus rinkoje.

VMVT primena, kad 2019 m. Lenkijoje buvo patvirtinti 48 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose ir 2477 atvejai tarp šernų. Tuo tarpu per šių metų aštuonis mėnesius kaimyninėje šalyje jau nustatyta 2944 atvejai tarp šernų ir 39 protrūkiai kiaulių ūkiuose. Todėl atkreipiamas dėmesys, kad šiais metais Lenkijoje nustačius daugiau AKM susirgusių šernų, užkratas dažniau pernešamas ir į kiaulių laikymo vietas.

VMVT duomenimis, šiemet daug AKM ligos židinių užfiksuota ir Rumunijoje (429), Bulgarijoje (18), Serbijoje ir Ukrainoje (po 12). Po keletą atvejų nustatyta ir Latvijoje (3), Slovakijoje, Lietuvoje (po 2), Graikijoje bei Moldovoje (po 1).

AKM pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotas 2014 m. ir jau septintus metus cirkuliuoja laukinėje gamtoje – šiemet virusas patvirtintas 172 šernams (99 sumedžiotiems ir 73 nugaišusiems), sakoma VMVT pranešime. Kasmet naujų ligos atvejų nustatoma ir kiaulių laikymo vietose: nuo 2020 m. pradžios AKM protrūkiai patvirtinti dviejuose kiaulių ūkiuose Molėtų ir Plungės rajonuose.

Specialistai prognozuoja, kad didžiausia tikimybė virusui patekti į kiaulių laikymo ūkius šiemet kyla Žemaitijos ir Lietuvos centriniams regionams. Daugiausia AKM susirgusių šernų fiksuojama Kauno regione (27 šernai), Telšių (20), Molėtų (16), Švenčionių (13), Vilniaus (13), Kaišiadorių (12), Utenos (11) ir Mažeikių (10) rajonų savivaldybėse.

VMVT nuolat primena, kad viena svarbiausių prevencinių priemonių, galinčių užkirsti kelią virusui patekti į kiaulių laikymo vietas Lietuvoje, yra biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ir jų laikymasis ūkiuose.

Radus nugaišusį šerną ar pastebėjus, jog pakito laikomų kiaulių elgesys (jos neėda, nesikelia, atsiranda kraujingų išskyrų, taškinių kraujosruvų odoje ar pan.), būtina nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama ir visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403.