- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys.
LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė 17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.
„Naujausi duomenys rodo, kad net paūmėjus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.
Papildomomis santaupomis vadinamos santaupos, kurios viršija įprastą tuometės ekonomikos jų lygį.
„Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį, dėl didesnės nei įprastai valdžios sektoriaus paramos, pavyzdžiui, subsidijų verslui ar įvairių išmokų gyventojams ir darbuotojams ir kitų panašių veiksnių“, – BNS komentavo D. Imbrasas.
Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį (...)
LB duomenimis, gyventojų indėliai bankuose trečiąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 0,1 mlrd. eurų (0,5 proc.) iki 21,4 mlrd. eurų.
LB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad papildomų santaupų sumos nederėtų prilyginti gyventojų sukauptiems indėliams.
Pasak D. Imbraso, nesumenkusi ir sparčiai atsigavusi Lietuvos ekonomika, kuri 2021 metais ūgtelėjo 6,2 proc., lėmė tolesnį spartų pajamų augimą tiek iš darbo, tiek iš verslo ir kapitalo. Toks augimas sudarė sąlygas nemenkai daliai gyventojų smarkiai nekeisti vartojimo net ir pradėjus sparčiai kilti kainoms.
2022 metais vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis buvo 2 proc. didesnės nei ankstesniais metais.
„Nekeičiant vartojimo įpročių už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojams teko mokėti pastebimai daugiau ir tai apsunkino tolesnį papildomų santaupų kaupimą. Vis dėlto atlikta analizė nerodo, kad namų ūkiai pasitelkė per pandemijos metus (2022–2021 metais) sukauptas papildomas santaupas savo vartojimo poreikiams tenkinti spartaus kainų kilimo laikotarpiu“, – sakė D. Imbrasas.
Pasak jo, esant palankioms sąlygoms ir ateityje sumažėjus gyventojų atsargumui, kurį sukėlė didelis pastarųjų metų neapibrėžtumas, Lietuvos namų ūkiai turi potencialo pastebimai padidinti išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žiniasklaida: didžiausi Lietuvos viešbučiai šiemet sumokėjo beveik 60 proc. daugiau mokesčių
10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių per 3 šių metų ketvirčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita jau pervedė 9,33 mln. eurų mokesčių arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu periodu, praneša por...
-
G. Paluckas: prie Lietuvos gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Europos institucijos1
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga. ...
-
I. Šimonytė: „Teltonikos“ atvejis parodo, kad reikalinga galimybė bendrovėms persiderėti sutarčių su EIM terminus2
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad siekiant išvengti panašių į „Teltonikos“ skandalą istorijų, reiktų užtikrinti, jog investuotojai galėtų lengviau perderinti terminus iki kada turi būti pasi...
-
Seime – pirmasis 2025-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją baigiančios Ingridos šimonytės Vyriausybės parengto 2025 metų valstybės biudžeto projekto. ...