Pernai rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė tik pusę procento, gruodį jau viršijo du, o vasarį fiksuota 3,2 proc.

Anot Lietuvos banko, panaši infliacija laikysis visus metus. Viena priežasčių yra padidėję akcizai.

„Tai labai akivaizdžiai padidino kainas kai kuriose prekių ir kainų kategorijose, o tai prisideda prie infliacijos. Energijos ir maisto kainos taip pat padidėjo“, – duomenimis dalinosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Negana to, tarptautinėje prekyboje – sumaištis dėl galimo muitų karo, o Lietuvoje planuojama įvesti arba padidinti ne vieną mokestį.

„Dėl šios priežasties peržiūrėjome šių metų ekonomikos augimo prognozę per keletą procentinių punktų nuo 3,1 proc. iki 2,9 proc.“, – sakė G. Šimkus.

Pastaruoju metu, Lietuva iš balos vis išlipa sausa. Reiškia, jog ekonomika krizėms atspari.

Donaldas Trumpas grasina nuo balandžio įvesti 25 proc. muitą importuojamoms prekėms iš Europos Sąjungos.

„10 proc. muitas, kurio vis dar tikimąsi, kad jis bus pamažintas Europoje visoms prekėms, gal ir neduos Lietuvai tokio poveikio“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tačiau didesnis bus netiesioginis poveikis. Jei kentės tokios šalys kaip Vokietija, tai atsilieps ir Lietuvai.

„Nematyčiau įvestų muitų kaip ilgalaikės priemonės“, – akcentavo finansų ministras Rimantas Šadžius.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Lietuvos bankas apskaičiavo patį blogiausią įsivaizduojamą scenarijų: Jungtinės Valstijos uždeda 25 proc. muitus Kanadai, Kinijai, Europos Sąjungai, o šios atsako tuo pačiu.

„Lietuvos ekonomika per ateinančius 4–5 metus galėtų prarasti apie 1,3–1,4 proc. BVP“, – pranešė G. Šimkus.

O kaip nauji mokesčiai paveiks gyvenimo kokybę, apskaičiuoti kur kas sunkiau.

Lietuvos banko vadovas sako, jog velnias slypi detalėse, tačiau mokesčių reformos kritikuoti nelinkęs.

„Leidžia nušauti du zuikius vienu kartu: spręsti mokesčių sistemos ydas bei spragas ir kartu padidinti nuolatinio finansavimo galimybes“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Man atrodo, reikia ramiai praeiti šią derybų stadiją. Labai įdėmiai klausausi įvairių pasisakymų ir žiūriu į įvairią nutekėjusią informaciją“, – tikino R. Šadžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Finansų ministras žada, kad laukti iki birželio nereikės, tačiau kol kas jokių detalių nekomentuoja.

Užsimena tik tai, kad jei gynybai šiuo metu trūks plyš nereikėtų papildomų pinigų, būtų kur kas mažiau šansų priimti naujus mokesčius.

„Jeigu jie būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą ir, mano galva, tai rodo, kad visuomenė apsipranta su mintimi, kad tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja“, – akcentavo finansų ministras.

Tiesa, Lietuvos bankas abejoja, ar verta didinti pelno mokestį verslui.

„Ilgesniu laikotarpiu labiausiai tokį iškraipantį poveikį ekonomikai gali turėti būtent pelno pajamų mokesčio tarifo didinimas“, – teigė G. Šimkus.

„Dalis visų tų mokesčių, tarp jų ir pelno mokestis, pristabdys tas pačias investicijas čia. Mūsų noras yra auginti ekonomiką, o ne tiesiog surinkti kažkokią dalį mokesčių“, – tikino V. Janulevičius. 

Valdžia planuoja, kad nuo atlyginimo gyventojai mokės daugiau mokesčių dėl padidinto GPM tarifo, daugiau mokėti gali tekti net už prikapsėjusias palūkanas iš indėlių. Mažins lengvatas šildymui, knygoms, apgyvendinimui, papildomai apmokestins ne gyvybės draudimą ir saldintus gėrimus, o nekilnojamojo turto mokestis gali tapti visuotinis.