Gruodį LB prognozavo, kad šalies BVP šiemet augs 3,1 proc.

„Lietuvos ekonomika nesileidžia išmušama iš pasirinkto kurso, kyla tvariai ir pakankamai sparčiai. Nepaisant visų audrų šuorų, vėjo gūsių, oro duobių, kurios siaučia aplink, Lietuvos ūkio skrydžio saugumą užtikrina didėjantis vidaus vartojimas, lėtai, bet nuosekliai atsigaunantis eksportas, palanki situacija darbo rinkoje, prognozuojamas investicijų atsigavimas“, – pristatydamas naujausias prognozes trečiadienį teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, Lietuvos ekonomika artimiausius trejus metus turėtų augti. 

Pasak centrinio banko analitikų, 2026 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei prognozuota gruodį, tiek pat ji turėtų augti ir 2027 metais. 

Pernai Lietuvos BVP augo 2,6 proc., rodo pirmasis Valstybės duomenų agentūros įvertis.  

Infliacija šiemet sieks 3,3 proc., investicijos augs 6,6 proc., atlyginimai – 9,2 proc.

Pasak centrinio banko, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,3 proc. (2,3 proc.), 2026 ir 2027 metais – po 2,6 proc.

Anot G. Šimkaus, daugiausia įtakos infliacijai turės energijos išteklių, maisto žaliavų kainos, ją taip pat didins darbo užmokesčio augimas, akcizai alkoholiui, tabakui, dyzelinui, taip pat įvesta CO2 dedamoji.

LB prognozuoja, kad Lietuvos eksportas šiemet augs 1,6 proc. (2,5 proc.), 2026 ir 2027 metais – po 3,6 proc.

Skleisti sparnus eksportuotojams trukdys išliksianti vangi išorės paklausa ir mažesnės reeksporto apimtys.

„Skleisti sparnus eksportuotojams trukdys išliksianti vangi išorės paklausa ir mažesnės reeksporto apimtys“, – kalbėjo G. Šimkus.

Jo teigimu, neigiamą poveikį Lietuvos eksportui turės ir planuojamas JAV muitų įvedimas Europos Sąjungai.

Bendros investicijos šalyje šiemet turėtų augti 6,6 proc. (6,1 proc.), o 2026 ir 2027 metais – atitinkamai 5,5 ir 3,1 proc.

„Prie investicijų plėtros labiausiai turėtų prisidėti privatus sektorius. Tam paskatų suteiks ir įsibėgėjantis europinio RRF plano finansavimas, taip pat Europos Sąjungos naujos finansinės perspektyvos projektai“, – sakė G. Šimkus.

Pasak LB analitikų, darbo užmokestis šiemet turėtų augti 9,2 proc. (8,7 proc.), 2026 metais – 8,3 proc., 2027 metais – 7,7 proc.

„Darbo užmokesčio augimą kažkiek balansuoja atsigaunantis darbo našumo didėjimas“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, pernai paskutinį ketvirtį darbo našumo augimas viršijo 2 proc. ir buvo aukštesnis už pastarojo dešimtmečio vidurkį. Vis dėlto, anot G. Šimkaus, šis augimas nepanaikina konkurencingumo praradimo rizikų ateityje. 

Prognozuojama, kad pernai 7,2 proc. siekęs nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,8 proc. (gruodžio prognozė – 7,1 proc.), 2026 metais – iki 6,7 proc., 2027 metais – iki 6,6 proc.

Anot G. Šimkaus, dirbančiųjų skaičius šalyje pasiekė 1998 metų rodiklį ir yra didžiausias per daugiau nei 25 metus.

„Mūsų vertinimu, nedarbo lygis per trejus metus turėtų likti daugiau-mažiau tame pačiame lygyje, nežymiai mažėdamas“, – sakė LB vadovas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad didėja ilgalaikių bedarbių dalis – 2024 metų pabaigoje ji buvo didžiausia nuo 2015-ųjų: „Tai yra rimta problema, nes tokius asmenis įtraukti į darbo rinką yra sudėtingiau“.

Žmonių užimtumas šiemet turėtų didėti 0,3 proc., 2026 ir 2027 metais jis turėtų mažėti atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc.  

Prognozuojama, kad privatus vartojimas šiemet padidės iki 4,1 proc. (gruodžio prognozė – 3,7 proc.), o 2026–2027 metais augs po 3,7 proc.