Latvija šluoja bankų sektorių: ar tai atsilieps Lietuvos rinkai?

Kracho pradžia – gegužę

ECB nuo gegužės tiesiogiai prižiūrėjo šį banką ir euro zonos centrinio banko pareigūnai nusprendė, kad "PNB Banka" turimo kapitalo suma sumažėjo "tiek, jog banko įsipareigojimai ėmė viršyti jo turtą".

ECB apie tai pranešė ES bendrai pertvarkymo valdybai (BPV), kuri nustatė, kad "pertvarkymas nėra būtinas" ir "PNB Banka" turėtų būti likviduotas. "Šis Latvijos bankas bus likviduotas pagal nacionalinės teisės aktus", – pridūrė BPV.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija (FKRK) rugpjūčio 15 d. 21 val. visiškai sustabdė "PNB Banka" finansinių paslaugų teikimą, kad užkirstų kelią lėšų nutekėjimui iš banko. Nuo tada nustojo veikti "PNB Banka" išduotos mokėjimo kortelės, elektroninis bankas ir bankomatai.

FKRK duomenimis, 2018 m. uždaromas "PNB Banka" turėjo 99,6 tūkst. klientų, iš jų 91,4 tūkst. buvo vidaus klientai. Iš jų apytikriai 40 tūkst. yra vyresnio amžiaus piliečiai.

Privačiai valdomas bankas buvo įkurtas 1992 m. balandį. Iki 2018 m. lapkričio veikė "Norvik Banka" pavadinimu. 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje indėlių šiame banke suma siekė 472 mln. eurų. "PNB Banka" valdomo turto vertė 550 mln. eurų. Bankas Latvijoje turi 538 darbuotojus.

279 mln. eurų – indėlininkams

FKRK pirmininkė Kristina Černaja-Mežmalė Latvijos televizijai pareiškė, kad, ECB priėmus tokį sprendimą, "PNB Banka" veikla buvo sustabdyta ir jis nebeteikia jokių paslaugų klientams.

"Gera žinia šiuo neramiu laiku yra ta, kad beveik visi, arba 99,2 proc. "PNB Banka" klientų, per kelias ateinančias dienas atgaus savo pinigus. Bendra draudimo išmokų suma gali pasiekti 279 mln. eurų", – pareiškė K.Černaja-Mežmalė. Komisijos vadovė taip pat akcentavo, kad kiti Latvijos bankai tęsia įprastą veiklą, o "PNB Banka" yra išskirtinis atvejis.

Ką turėtų daryti vyresnio amžiaus gyventojai, kurie per šį banką gauna savo pensijas? Kaip bus tiems žmonėms, kurie dėl šių įvykių liks be pragyvenimo lėšų?

FKRK priežiūros departamento vadovė Nora Damburė paaiškino, kad komisija kartu su Valstybine socialinio draudimo agentūra ieško sprendimo: "Nors taisyklėse nustatyta, kad pinigai išmokami ne vėliau kaip aštuntą darbo dieną po to, kai patvirtinama, jog indėliai tapo negrąžinami, mes mėginsime tai padaryti kuo greičiau."

Pagal įstatymus indėlių draudimo išmokos turi būti sumokėtos iki rugpjūčio 27 d., tačiau valdžios atstovai nusprendė indėlius šiame banke pradėti grąžinti rugpjūčio 22-ąją per "Citadele" banką.

Latviai tęsia apsivalymą

Pernai buvo pranešta apie trečio pagal turtą Latvijos banko ABLV likvidavimą, JAV iždo departamentui banką apkaltinus pinigų plovimu. ABLV buvo apkaltintas ryšiais su Šiaurės Korėja ir kitomis probleminėmis šalimis iš Jungtinių Tautų sąrašo, taip pat didelio masto neteisėtomis finansinėmis operacijomis, siejamomis su Azerbaidžanu, Rusija ir Ukraina.

Žlugus ABLV, sparčiai ėmė mažėti nerezidentams tenkančių indėlių dalis šalies bankuose.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, kad šalies bankų sektorius "apsivalo ir tampa saugesnis". O finansų ministras Janis Reiris akcentavo, kad Latvija yra saugi šalis ir banko klientai gali būti tikri dėl savo pinigų.

"Banko klientai, kurių indėlių suma neviršijo 100 tūkst. eurų, sudaro 99,2 proc. visų banko klientų. Šie klientai per Indėlių garantinį fondą galės atgauti visus savo pinigus. Fondas yra surinkęs pakankamai pinigų išmokoms, taigi iš nacionalinio biudžeto nereikės skirti jokių lėšų", – paaiškino ministras.

J.Reiris taip pat atkreipė dėmesį, kad "PNB Banka" uždarymas niekaip nėra susijęs su veiksmais, kurie šiuo metu vykdomi siekiant sutvarkyti šalies finansų sektorių, ar su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) rekomendacijomis.

"Padėtis šiame banke yra susijusi su jo pasirinktu verslo modeliu, konkurencine aplinka ir verslo sprendimais, kuriuos priėmė bankas. Kiti Latvijos bankai toliau sėkmingai veikia ir FKRK (Finansų ir kapitalo rinkų komisija) bei ECB ir toliau nuolat stebi padėtį bankų sektoriuje", – tvirtino finansų ministras.

Mes, Baltijos šalys, esame suvokiamos kaip vienas regionas ir esame nurašomos į pinigų plovėjų gretas.

Blogina reputaciją

Lietuvoje veikiančios asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas Kęstutis Kupšys sako, kad tai turi neigiamos įtakos visam Baltijos šalių bankų sektoriui, nes investuotojai dažnai regioną suvokia kaip vieną darinį. Baltijos šalių rinkai kiekvienas toks skandalas yra labai neigiamas, nes kitų žaidėjų akyse regiono bankų sektorių piešia kaip masinę pinigų plovyklą.

"Mes, Baltijos šalys, esame suvokiamos kaip vienas regionas ir esame nurašomos į pinigų plovėjų gretas. Vienintelė viltis lieka, kad arčiau Lietuvos esantys finansų rinkos žaidėjai nemato Baltijos šalių kaip vieno regiono ir galbūt labiau skiria Latviją, Lietuvą ir Estiją bei mūsų buvimas toliau nuo nerezidentinių pinigų srautų leis mažiau pajusti panašių šokų padarinius", – BNS sakė asociacijos vadovas.

Anot K.Kupšio, Latvijos bankų sektoriuje šiuo metu vyksta panašūs procesai, kokie vyko Lietuvoje 2011–2012 m.

"Jie, latviai, matyt, eina tuo pačiu keliu kaip Lietuva 2011–2012 m., kai prapuolė iškart du su nerezidentais daug dirbę bankai. Norima daug bankų, bet ne bet kokių, tai suprantama, kad Latvijos ėjimas yra panašus į tą, kurį Lietuva nuėjo 2011–2012 m.", – sakė K.Kupšys.

Pasak jo, pastaruoju metu Baltijos šalių bankų sektoriaus vertinimas yra pablogėjęs.

"Viskas buvo daugmaž neblogai iki pastarojo meto, kai labai plačiai nuskambėjo "Danske Bank" skandalas. Po to jau kiekviena nauja žinia turbūt daugeliui finansų sektoriaus stebėtojų sustiprino įspūdį, kad Baltijos šalių rinka nėra skaidri ir tvari, – sakė K.Kupšys. – Iki tol buvome aukštai vertinami, o dabar situacija yra virtusi visiškai priešinga."

Lietuvai poveikio neturės

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas paantrino, kad Latvijos bankų sektorius tęsia apsivalymą. Anot Manto Zalatoriaus, Lietuvoje veikiantis "Citadele" yra visai kitoks bankas, jis neaptarnauja nerezidentų, kaip žlugę ABLV ar "PNB Banka".

"Tai nėra naujiena. Tai yra bankas, kuris buvo skirtas daugiausia aptarnauti ne Latvijos piliečius. Taip gali nutikti su dar keletu latviškų bankų – rinkoje eina tokios kalbos", – BNS sakė M.Zalatorius.

"Tai, kad Latvijoje po ABLV bankroto neliks dar kelių bankų, buvo žinoma daugiau nei prieš metus. Visi šie procesai yra susiję su Latvijos bankų rinkos skaidrinimu ir su kova su pinigų plovimu", – teigė jis.

Anot M.Zalatoriaus, "PNB Banka" žlugimas Lietuvos rinkai neturės jokio poveikio, jo negalima lyginti su čia veikiančiu "Citadele" banku.

"Čia yra visiškai kitokio pobūdžio bankas. Negalima lyginti "Citadele" su tuo banku, kuris bankrutavo. Apie tą "PNB Banka" turbūt mažai kas buvo girdėjęs todėl, kad jis buvo skirtas visai kitiems tikslams, o ne jums aptarnauti. Jis buvo skirtas aptarnauti tam tikriems žmonėms ne iš Latvijos ar Lietuvos jurisdikcijų", – sakė M.Zalatorius.

Dar ne pabaiga

Atrodo, dar "PNB banka" pabaigos gali tekti palaukti ilgiau. Naujieji jo savininkai rugpjūčio 19-ąją banko tinklalapyje paskelbtame pranešime nurodo norintys į jį investuoti 146 mln. eurų.

"PNB banka" akcijas iš Rusijos bankininko Grigorijaus Guselnikovo ir jo šeimos narių birželio pabaigoje įsigijo JAV ir Europos investuotojų grupė, kurioje – milijardierius bei dujų ir naftos magnatas Rogeris Tamrazas.

Pranešime teigiama, kad sprendimas sustabdyti banko finansines paslaugas buvo netikėtas, nes bankas yra mokus ir pakankamai likvidus, gali tęsti veiklą, todėl reguliuotojo bus paprašyta paaiškinti tokio sprendimo priežastis.

Naujieji akcininkai jau pateikė banko įstatinio kapitalo didinimo 146 mln. eurų planą, banko veiklą pasirengę normalizuoti per 90 dienų.