- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis viliasi, kad jau nuo kitų metų kultūros darbuotojų atlyginimai bus didinami bent minimaliai.
"Šiandien tikrai niekam nekyla abejonių, kad atlyginimus kultūros darbuotojams reikia kelti, tačiau – iš kur paimti pinigų? Manau, kad artimiausiu metu, padedant ir Seimo nariams, ir premjerui, surasime tas minimalias galimybes. Sakau, minimalias, nes valstybės biudžeto situacija po Konstitucinio Teismo sprendimo yra tokia, kokia yra. Manau, kad ta viltis kitais metais atsiras", - per Lietuvos kultūros politikai skirtą konferenciją Seime sakė ministras.
Jo duomenimis, šalies savivaldybių kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra mažiausias, palyginti su kitais sektoriais.
"Statistiškai kultūros darbuotojo atlyginimo vidurkis nuo vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio skiriasi apie 700-800 litų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais vidutinis metinis pedagogų darbo užmokestis buvo 2599 litai, o kultūros ir meno darbuotojų – 1614 litų", - teigė Š.Birutis.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė taip pat pabrėžė, kad kultūros srities darbuotojų atlyginimai neadekvatūs pagal turimą kompetenciją ir įdedamą darbą.
"Ar šiandien gali geras specialistas dirbti ir gauti atlyginimą, jaustis reikalingas ir svarbus? Deja, šiandien taip nėra", - teigė ji.
Komiteto vadovės teigimu, sprendimus dėl kultūrininkų algų didinimo būtina daryti jau šiandien, nes "paskui gali to nebereikėti".
"49 mln. litų nėra valstybei nepakeliama našta", - sakė A.Pitrėnienė.
Pasak ministro, atlyginimų atotrūkis lemia kultūros darbuotojų migraciją į kitus sektorius. Jo tvirtinimu, dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo negali būti užtikrinamas bibliotekų bei muziejaus paslaugų teikimas, neatsiranda kandidatų į kultūros įstaigų vadovų vietas.
"Tokia situacija grėsmingai didina ir kitas problemas – išyra mėgėjų meno kolektyvai, kyla grėsmės ir į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui", - pareiškė Š.Birutis.
Bibliotekininkų draugijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo ir bibliotekų, ir jų darbuotojų. Pernai buvo 2633 (61 mažiau nei 2011 metais) bibliotekų, jose dirbo 6130 (52 mažiau nei 2011 metais) profesionalių bibliotekininkų. Tuo metu 45 proc., arba kas antras šalies gyventojas, pernai naudojosi bibliotekų paslaugomis.
Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, muziejuose dirba apie 900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Pasak ministro, daugelio jų atlyginimai tesiekia 1185-1200 litų atskaičius mokesčius. Nuo šių metų sausio iki 1000 litų padidinus minimalią mėnesio algą, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų.
"Tačiau turiu konstatuoti, kad mūsų kaimynai kultūrai skiria kur kas didesnį dėmesį (...). Kalbant apie kaimynių Estijos ir Latvijos biudžetus, Estija iš biudžeto kultūrai skiria 1,2 proc., Latvija 1,1 procento. Ir reikia pastebėti, kad biudžetas nebuvo mažinamas net ir per ekonominę krizę. Tuo metu Lietuva kultūrai skiria 0,6 proc., o pagal naujausius duomenis matome, kad kultūra uždirba iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Nė vienas kitas sektorius tokio procento Lietuvoje praktiškai nekuria", - tvirtino Š.Birutis.
Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, vadovaujama kultūros ministro, buvo parengusi kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014-2016 metais programą. Per trejus metus pagal ją siūloma pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų mėnesio darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1732 litai, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 procentais.
To siūloma pasiekti 2014-2016 metais kasmet didinant finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama, kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49 mln. litų. Tačiau kitų metų biudžeto projekte kol kas ši suma nenumatyta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje1
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją1
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Skrendantiems į Jungtinę Karalystę – naujovė: palies absoliučiai visus
Jau nuo balandžio vykstantys į Jungtinę Karalystę privalės gauti kelionės leidimą. Visi keliautojai, kad gautų leidimą atvykti į šalį, turės registruotis internetu ir sumokėti 12 eurų. Tai galios net ir skrendantiems jungiamaisiais skryd...
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Paaiškėjo, kada ir kam atiteks našta už brangesnę elektrą1
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau2
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...