KTU ekonomistai: Lietuvoje lošimų verslas nepagrįstai juodinamas

  • Teksto dydis:

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistų, atlikusių ekspertinę Lietuvos lošimų rinkos analizę, teigimu, jų atliktoji studija yra vienas iš nedaugelio bandymų objektyviai atskleisti daugialypį Lietuvos lošimų rinkos poveikį ekonomikai ir socialiniam gyvenimui.

Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, nors pasaulyje azartiniai lošimai yra viena specifinio verslo rūšių, (beje, augančių), Lietuvoje ji nepagrįstai „demonizuojama“, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu KTU ekonomistų atlikta „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studija“ yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, prie kurio dirbo penkių žmonių komanda. Studijoje vertinama esamos lošimų rinkos situacija Lietuvoje, ji lyginama su pagrindinėmis tendencijomis, vyraujančiomis lošimų sektoriuje Europoje. Studijoje yra analizuojama politinė ir teisinė Lietuvos lošimų rinkos aplinka, aprašomos institucijos, vykdančios lošimų ir loterijų veiklos priežiūrą. Taip pat, siekiant įvertinti galimas sektoriaus vystymosi tendencijas mūsų šalyje, yra apibendrinama naujausia informacija apie rinkos dydį, struktūrą, rinkos dalyvių finansinį pajėgumą.

„Daugumoje Vakarų valstybių azartiniai lošimai yra laikomi viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Ji tampa rizikinga tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę“, – teigia viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.

Informacijos apie tikrąją lošimų rinkos situaciją šalyje – trūksta

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu nepriklausomų ekspertų – KTU tyrėjų – atlikta lošimų rinkos studija parodė, jog duomenų apie realią lošimų rinkos situaciją Lietuvoje trūksta.

„Nėra įdiegta stebėsenos priemonių, kad būtų galima matuoti azartinių lošimų mastą, visuomenės požiūrį į lošimą, jo sukeliamų problemų lygį. Nėra matuojamas lošimų paplitimas, nėra kaupiama priklausomybių nuo lošimų atvejų statistika“, – vardija viena iš studijos tyrėjų Agnė Gadeikienė.

R. Krušinsko teigimu, paradoksalu tai, kad nesant pakankamai prieinamų duomenų, situacija iš anksto nupiešiama neigiamai.

„Neadekvatus lošimų verslo pateikimas tarsi leidžia suprasti, jog lošimų poveikis visuomenei yra tokio paties masto, kaip alkoholizmo ar emigracijos, nors tai yra labai toli nuo tiesos. Tam, kad Lietuvoje galėtume kalbėti apie racionalius ekonominius ir reguliavimo sprendimus, reikia juos grįsti objektyvia informacija, o ne išankstinėmis nuostatomis. Kai tokia informacija neprieinama, kyla klausimas, kam reikalinga ir kam naudinga ją dažniausiai neigiamai interpretuoti“, – svarsto profesorius R. Krušinskas, KTU EVF Finansų katedros vedėjas.

Pasak jo, yra nemažai laisvalaikio veiklų, pavyzdžiui vandens slidžių sportas, kurios yra rizikingos, suteikia adrenalino, vadinasi, gali sukelti ir priklausomybę, o į įrangos įsigijimą ar nuomą tenka nemažai investuoti.

Lošimų rinkos reguliavimas – vienas iš svarbių iššūkių valstybei

„Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl pastebima tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti gilias šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius jose yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – teigia A. Gadeikienė.

Europos valstybės pasirenka skirtingas azartinių lošimų reguliavimo sistemas, tačiau iš esmės tai – valstybės monopolija arba licencijavimas. Manoma, kad monopolinė azartinių lošimų reguliavimo sistema verslui mažina galimybes vystytis ir konkuruoti. Be to, kai kurių mokslininkų teigimu, ji gali skatinti nelegalių lošimų rinkos augimą.

Pasak KTU EVF profesorės Daivos Dumčiuvienės, Europos Komisija azartinius lošimus priskiria paslaugų sektoriui, kurio veikimo principas yra grindžiamas laisve steigtis ir teikti paslaugas. Nacionalinės reguliavimo sistemos turi atitikti ES teisę, nors valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti su azartiniais lošimais susijusius tikslus.

„Pastaruoju metu internetiniai lošimai tampa aktualūs dėl jų tarpvalstybinio pobūdžio bei technologinių galimybių plėtros. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje įvardinami aktualūs klausimai, skatinamas tarptautinis institucijų bendradarbiavimas“, – teigia D. Dumčiuvienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių