„Premjeras jau yra sakęs poziciją, kad gynybos srities įmonės turėtų veikti tam tikrame holdinge. Tai galėtų būti valstybės valdoma įmonė, kuri būtent ir atliktų, pavadinkime, holdinginę funkciją, po kuria yra labai skirtingos gynybos sritys“, – interviu BNS sakė O. Mašalė.

„Dabar tos įmonės yra išskaidytos po skirtingas akcininko teises įgyvendinančias institucijas, šalia to atsiranda naujos sritys, kur visa tai gali veikti. Tai dėl to yra tokia mintis viską sutelkti po vienu skėčiu ir su tuo susiję darbai netrukus bus pradėti“, – kalbėjo viceministrė.

Jos teigimu, tokia valstybinė kontroliuojanti bendrovė leistų efektyviau valdyti įmones bei sutelkti tam reikalingas vadybos kompetencijas, taip pat užtikrintų stabilumą bei aiškumą potencialiems jų partneriams.

„Galų gale, tai yra skaidrumas, atskaitomybės labai aiškus aspektas, kas čia už ką yra atsakingas ir visada yra daug lengviau, kai yra aiškus vienas šeimininkas ir yra aišku, kas už tai neša atsakomybę ir kartu kas yra atsakingas už gerą rezultatą“, – teigė O. Mašalė.

Anot viceministrės, kol kas kalbama tik apie gynybos srities įmones jungiančią, kontroliuojančią bendrovę, kurioje nebūtų už susisiekimo infrastruktūrą atsakingų įmonių.

Tai dėl to yra tokia mintis viską sutelkti po vienu skėčiu ir su tuo susiję darbai netrukus bus pradėti.

„Šiuo metu gynybos sritis yra išskaidyta bent per keletą atskirų ministerijų, jeigu žiūrėsime į valstybės valdomas įmones. Plius atsiranda ir įvairūs investiciniai fondai valstybės, kur yra investicijos, tai dėl to tų veiklų tokių yra tikrai daug ir įvairių“, – sakė O. Mašalė.

„Mes dar esame pirminėse stadijose, diskusijose, kaip čia galėtų veikti, ir matysime, kaip kas susidėlios“, – pridūrė ji.

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra teigęs, kad pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą Lietuvoje bus siekiama steigti bendras gynybos pramonės įmones bei gamyklas, kur su savo kapitalu dalyvautų ir valstybė.

Finansų ministerija šiuo metu valdo Kauno rajono mažo kalibro amuniciją gaminančią Giraitės ginkluotės gamyklą, o Susisiekimo ministerija – padalinius Pakruojyje ir Naujojoje Akmenėje turinčią sprogmenų gamintoją „Detonas“.

Be to, prie Krašto apsaugos ministerijos veikia Gynybos resursų agentūra, kuri yra atsakinga už šios sistemos viešuosius pirkimus bei jiems skiriamų lėšų naudojimą. Pernai rugpjūtį joje įsteigtas įsteigtas naujas Gynybos pramonės politikos ir inovacijų departamentas, skirtas bendradarbiauti su verslu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas anksčiau svarstė, kad Giraitės gamyklos ir „Detono“ valdymas galėtų būti perduotas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms.

BNS rašė, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ kartu su dviem Lietuvos valstybės valdomomis įmonėmis – energetikos grupės „Epso-G“ įmone „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamykla – šiemet pradeda įgyvendinti 260-300 mln. eurų preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą.

Be to, Vyriausybė šiemet tęsia derybas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje Kauno rajone. Pirmąjį pusmetį tikimasi pasiekti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo. Investicijos į liniją galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų, tačiau konkretūs skaičiai ir akcijų pasidalijimas priklausys nuo derybų rezultatų.

Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.