Krašto apsaugai skirtus statinius siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos

Tokį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimo projektą įregistravo krašto apsaugos ministras Seimo narys Arvydas Anušauskas.

„Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos statybos projektų uždavinius ir tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirtį, įmokos mokėjimas savivaldybės infrastruktūros plėtros tikslais yra nepagrįstas. (...) Nustačius siūlomą  reglamentavimą bus užtikrinta, kad krašto apsaugai (gynybai) skirti valstybės biudžeto asignavimai būtų panaudoti pagal paskirtį, t. y. su krašto apsauga (gynyba) susijusioms priemonėms finansuoti“, – sako projekto autorius.

Pasak jo, statiniai statomi ar rekonstruojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose valstybės gynybos tikslais, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

„Krašto apsaugos sistemos institucijos, siekdamos padidinti šalies  kovinius pajėgumus, vykdo statybos projektus, kurių uždavinys – užtikrinti fizinę infrastruktūrą Lietuvos Respublikos ir NATO kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui. Krašto apsaugos sistemos institucijos jų valdomose ir naudojamose, krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, nuolat stato naujus ar rekonstruoja esamus statinius“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame taip pat nurodoma, kad 2021-2024 m. krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtrai numatyta apie 220 mln. eurų.

„Šiais tikslais, įgyvendinant tarptautines sutartis ar šalių pasirašytus susitarimus dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, statiniai ir inžinerinės infrastruktūros objektai taip pat statomi ir įrengiami sąjungininkų lėšomis. Sąjungininkų karinių pajėgų įgyvendinami statybos projektai finansuojami pagal sąjungininkų šalies teisės aktus, kurie nenumato pagrindo skirti lėšų minėtai įmokai mokėti“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka mokama dėl naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamo inžinerinio statinio, rekonstruojamo į pastatą, ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka šių  statinių statytojas (vystytojas).