- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant rudeniui, viešojoje erdvėje grįžo aktyvios diskusijos dėl to, koks turėtų būti minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo 2023 m. Susidariusi nelengva ekonominė situacija, aukšta infliacija, verčia ekonomistus, politikus, darbuotojų atstovus pergalvoti, ar birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos banko (LB) pasiūlytas MMA didinimas nuo 730 iki 867,67 euro, yra tinkamas.
Prezidentūra, profesinių sąjungų atstovai siūlo likti bent prie LB pasiūlyto dydžio, tuo tarpu Vyriausybės narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ekonomistai bei verslo atstovai išskiria, kad toks MMA didinimas gali būti keliantis pernelyg daug rizikų šalies finansiniam stabilumui.
Ekonomistas N. Mačiulis mano, kad MMA pakėlus 15–19 proc. kiltų rizika, jog padidės nedarbo lygis ir sumažės darbo vietų skaičius
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) kėlimo klausimo išlieka didelis neapibrėžtumas, kuomet skiriasi verslo ir darbuotojų lūkesčiai. Pasak jo, drastiškai pakėlus MMA, kiltų rizika, kad išaugs nedarbo lygis
Jis tvirtino, kad didelis MMA kėlimas būtų meškos paslauga atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje ir pasaulyje.
Prezidentūra MMA ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūlo didinti ir laikytis LB pasiūlymo
Tuo tarpu prezidento patarėja Irena Segalovičienė siūlo didinti gyventojų, visų pirma uždirbančių mažiausiai, pajamas, auginant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), vaiko pinigus.
Be to, anot patarėjos, reikia toliau laikytis numatytų planų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), perskaičiuoti socialines išmokas, o visoms priemonėms finansuoti valstybė dar turi daug laisvės skolintis.
Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais teigia, kad su tuo, jog „infliacija ryja pajamų augimą“, susiduria jau ne tik turintys mažiausias pajamas, bet ir dalis vidurinės klasės šeimų. Patarėja mano, kad reikėtų siekti NPD priartinti prie MMA, kuri siekia 773 eurus.
Taip pat ji akcentavo, kad derėtų laikytis tikslo nuo 2023 m. MMA didinti 19 proc. (iki 867,67 euro), ką birželį siūlė Lietuvos bankas.
A. Armonaitė pasiūlė kitokį MMA ir NPD dydį, G. Skaistė idėją sukritikavo
Vyriausybės narių pozicija dėl MMA ir NPD dydžių taip pat nesutampa. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę tvirtino, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iki 740 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą.
Ministrė tvirtino, kad Lietuvos banko skaičiavimai ir siūlymas didinti MMA iki 867,67 euro yra ambicingas ir suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad žmonėms reikės susimokėti išaugusias sąskaitas už elektrą ir laukia sudėtingesnis šildymo sezonas. Tačiau, ji teigė nenorinti, kad diskusija dėl žmonių pajamų suktųsi tik apie minimalią algą, kai Lietuvoje jau yra sustiprėjusi vidurinė klasė, kuri dirba nuo ryto iki vakaro ir kuriai taip pat yra nelengva.
Tačiau, tokį siūlymą sukritikavo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikinusi, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas ir, pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
Verslo konfederacija A. Armonaitės siūlymą vadina racionaliu, LPSK tikina, kad LB pasiūlytas MMA dydis yra minimali riba
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė taip pat įvertino A. Armonaitės MMA siūlymą. Pasak jos, vien esantis nesutarimas tarp ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministrės nuomonių yra nesolidus, o MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis aiškina, kad A. Armonaitės pasiūlymas būtų racionalus, atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją. Pasak jo, MMA neabejotinai turi kilti, tačiau reikėtų iš naujo persvarstyti MMA dydį, nes Lietuvos banko pasiūlytas MMA, Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, šokiravo visus.
LVK vadovas taip pat sako, kad Vyriausybė turėtų pasidalinti naštą ir kalbėti apie spartesnį NPD didinimą. Pasak jo, trišalėje taryboje buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, kad siekis yra, jog MMA ir NPD dydis sutaptų ir tai garantuotų didesnes pajamas mažiausiai uždirbantiems.
Vis tik LPSK vadovė pabrėžė, kad svarbiausia yra, jog darbuotojams mokestinė našta mažėtų, ypatingai mažiausiai uždirbantiems, tačiau labai tikimasi drąsių ir ryžtingų iš Vyriausybės, apmokestinant kapitalą.
Rudenį turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl MMA dydžio nuo 2023 m., bet kol kas bendro sutarimo viešojoje erdvėje nematoma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo keisti alkoholio prekybos ribojimus sekmadieniais19
Seimui šių metų pradžioje sausį atmetus pluoštą valdančiųjų iniciatyvų atlaisvinti alkoholio prekybą, liberalai siūlo atšaukti ribojimą sekmadieniais juo prekiauti tik iki 15 val. ...
-
I. Šimonytė: iš Medijų rėmimo fondo bus remiami kultūros bei kiti leidiniai1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad leidėjams ir toliau bus mokamos kompensacijos už prenumeratos pristatymą miesteliuose ir kaimo vietovėse. Be to, pasak jos, iš naujojo Medijų rėmimo fondo bus remiami ir kultūros bei kiti leidiniai, ku...
-
Seimas spręs, ar drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Seimas imasi svarstymo, ar uždrausti prekybininkams bausti tiekėjus, kai jie negali pristatyti produkcijos per labai trumpą laiką, jei dėl to nesusitarta raštu. ...
-
Seimas: taršos mokesčiu nebus apmokestinamos perdirbtos pakuotės1
Nuo 2025 metų verslas bus atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jeigu jos visos bus perdirbtos. ...
-
Buvęs ministras apie siūlymus dėl rekordinių palūkanų: kam spręsti problemą, kurios nėra?
Kaip gelbėti paskolas turinčius lietuvius nuo finansinių kančių, pylėsi siūlymai iš visų pusių. Prezidentūra siūlo didinti gyventojų pajamas – minimalią algą ir neapmokestinamą pajamų dydį. Seimo opozicija užregistravo įstatymo ...
-
LEA: benzinas Lietuvoje per savaitę brango vienu, dyzelinas – keturiais centais
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo vienu, o dyzelino – keturiais centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...
-
Atgimsta prekyba su Kinija: pykčių – lyg nebūta?9
Lietuviški durpynų laukai prieš dvejus metus dar domino kinus. Šilutėje pagamintuose durpių substratuose Kinijos gyventojai galėjo užsiauginti kokių tik nori daržovių. Stojus prekybos karui su Kinija, daugiau durpės į tą pusę n...
-
Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas19
Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą. ...
-
Statistikai: mokytojai uždirba 10 proc. daugiau nei kiti darbuotojai6
Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). ...
-
Apklausa: finansiniai sukčiai taikosi į vis jaunesnius žmones
64 proc. lietuvių mano, kad finansinio sukčiavimo atvejų per pastaruosius metus padaugėjo. Tai labiausiai pastebėjo žmonės nuo 30 iki 39 metų amžiaus, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. ...