„Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius. Priešingu atveju valstybės skola artės prie Lietuvai rizikingos 60 procentų BVP ribos“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Seimui kiek anksčiau pristatytoje ataskaitoje apie valstybės skolą, pasak auditorių, reikšmingų iškraipymų nenustatyta, tačiau, pasak I. Segalovičienės, negalima pasiduoti lengviems sprendimams skolintis, net jei iki Mastrichto kriterijaus dar yra erdvės.

„Būtina stiprinti viešųjų finansų sistemą ir užtikrinti, kad valstybės skolos valdymas būtų grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, ilgalaikiais tikslais ir laikantis Mastrichto kriterijų“, – sakė valstybės kontrolierė.

Valdžios sektoriaus skola 2024 metų pabaigoje siekė 29,992 mlrd. eurų – per metus ji išaugo 2,412 mlrd. eurų (8,7 proc.), o skola padidėjo 0,9 punkto iki 38 proc. BVP, skelbia institucija.

2026 metų biudžeto projektas numato, kad valstybės skola kitąmet pasieks 45,1 proc. BVP (Mastrichto kriterijus – iki 60 proc.).

Atnaujintas valdžios sektoriaus skolos projekcijas Valstybės kontrolė skelbs kartu su 2026–2028 metų biudžeto projekto vertinimu lapkričio 6 dieną.