Asmenys, pirmieji suskubę įsigyti valstybės taupymo lakštų, jau džiūgauja – jiems buvo atseikėta po daugiau nei 7 proc. palūkanų. Per metus taupymo lakštų palūkanos sumenko iki vos 3 proc., tačiau net tokia investicija gerokai patrauklesnė nei indėliai.

Pasisekė pirmiesiems

Finansų ministerija paskelbė išpirkusi pirmąją lygiai prieš metus pradėtą platinti taupymo lakštų emisiją. Jos nominali vertė siekė beveik 3,3 mln. litų. Investuotojams buvo siūlomos net 7,05 proc. palūkanos.

"Ši pasiskolinimo priemonė buvo labai sėkminga tiems, kurie spėjo nusipirkti taupymo lakštų ir tapti valstybės kreditoriais. Šiandien matome, kad tai buvo labai pelninga investicija. Palūkanos ir sąlygos, kurias siūlė taupymo lakštai, tuo metu buvo išskirtiniai rinkoje" , – kalbėjo Jekaterina Rojaka, "DnB Nord" banko ekonomistė.

Didžiausios palūkanos, kuriomis pernai buvo siūloma įsigyti taupymo lakštų, siekė net 7,88 proc. O komerciniai bankai siūlė iki 10 proc. siekiančias indėlių palūkanas.

Nekonkuravo su bankais

Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėja Irma Lazickienė aiškino, kad taupymo lakštai neturėjo konkuruoti su indėliais bankuose.

"Mes neturėjome tikslo šia priemone pritraukti kuo daugiau pinigų. Jei būtume turėję tokį tikslą, turėjo būti nustatytos gerokai patrauklesnės sąlygos nei tuomet siūlytos už indėlius bankuose. Tokiu atveju indėliai iš bankų būtų perėję į lakštus, o mes būtume pritraukę daugiau pinigų. Tačiau tik pradėję leisti taupymo lakštus deklaravome, kad nesiruošiame konkuruoti su bankų indėliais, nenorime iš jų atimti pinigų", – dienraščiui aiškino pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad dėl taupymo lakštų bankų indėliai nesumažėjo.

Iš viso nuo praėjusių metų buvo išplatintos 26 taupymo lakštų emisijos, kurių nominali vertė – 16,7 mln. litų. I.Lazickienė mano, kad į taupymo lakštus pavyko pritraukti pinigų, kurie niekur nebuvo "įdarbinti", o tiesiog buvo laikomi namie.

Patraukli investicija

Nors pradžioje susidomėjimas taupymo lakštais nebuvo itin didelis ir netgi pasigirdo nuomonių, kad ši priemonė nepasiteisino, dabar padėtis ima keistis.

"Taupymo lakštai išlieka gana įdomi investicija, palyginti su to paties laikotarpio terminuotaisiais indėliais, kurių palūkanų normos krito", – kalbėjo ekspertė J.Rojaka.

Tokias tendencijas liudija ir šių metų taupymo lakštų platinimo rodikliai. Nors palūkanos, palyginti su pirmosiomis emisijomis, krito daugiau nei du kartus, vis daugiau pinigų nukreipiama į taupymo lakštus. Per penkis pirmus šių metų mėnesius investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 10,3 mln. litų, arba 3,6 mln. litų daugiau nei 2009 m. gegužę–gruodį.

Šiuo metu už metų trukmės terminuotąjį indėlį lietuvių kapitalo bankai siūlo 4–4,7 proc. palūkanas, didieji užsienio kapitalo komerciniai bankai siūlo 1,2–1,7 proc. metines palūkanas, kredito unijos – 4,5–5,55 proc. palūkanas. Paskutinė taupymo lakštų emisija gegužę išplatinta už 2,9 proc. metines palūkanas.

Šiais metais suplanuota išplatinti dar septynias taupymo lakštų emisijas. "Nėra planų nutraukti emisijų platinimą, juolab kad sukurta patogi platinimo infrastruktūra. Taip sudarėme alternatyvą ir papildomą būdą žmonėms investuoti savo lėšas", – mano I.Lazickienė.

Apie taupymo lakštus

Per metus, nuo taupymo lakštų platinimo pradžios, 84,6 proc. jų už beveik 14,2 mln. litų įsigijo gyventojai.

Pagal amžių dominavo vyresni nei 50 metų žmonės, įsigiję taupymo lakštų už 7,7 mln. litų. 30–50 metų amžiaus gyventojai investavo 6,1 mln. litų, jaunesni nei 30 metų – 294,2 tūkst. litų.

Vidutiniškai vienu sandoriu buvo įsigyjama taupymo lakštų už 11,9 tūkst. litų. Mažiausia vieno sandorio nominali vertė buvo 100 litų, didžiausia – daugiau kaip 1 mln. litų.

Šiemet dar ketinama išpirkti taupymo lakštų ne mažiau kaip už 4,1 mln. litų.

Taupymo lakštų gali įsigyti gyventojai ir individualiosios įmonės ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir visuomeninės organizacijos.

Taupymo lakštų galima įsigyti internete adresu www.vtl.lt ir Lietuvos pašto skyriuose.

Šaltinis: Finansų ministerija