- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kietąjį iškastinį kurą siūloma drausti 2026-aisiais, savivaldybės riboti galėtų kitąmet
Aplinkos ministerija siūlo nuo 2026 metų gegužės uždrausti Lietuvoje naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Tuo metu savivaldybės ribojimus galėtų numatyti jau kitąmet.
Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisos. Joms dar turės pritarti Vyriausybė, paskui – Seimas.
Savivaldybės nuo 2024 metų gegužės galėtų apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savo teritorijoje ar jos dalyje, kurioje oro kokybė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo vidutinio vienerių metų oro užterštumo lygio.
Už draudimų nepaisymą gyventojams baudos siektų 60-300 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170-1170 eurų.
Nenaudoti neapdorotos akmens anglies namų ūkiuose rekomenduoja PSO, atsižvelgiant į tai, kad šios kuro rūšies degimo metu išmetamos kietosios dalelės pripažintos kancerogeninėmis.
Remiantis PSO informacija, akmens anglies deginimas namų ūkiuose yra itin žalingas dėl azoto oksidų ir sieros dioksidų, toksinių medžiagų adsorbcijos kietosiose dalelėse ir sunkiųjų metalų.
Kietųjų dalelių koncentracija yra stebima keturiose Lietuvos miestuose esančiose šešiose oro kokybės tyrimų stotyse: Vilniuje Žirmūnų ir Lazdynų mikrorajonuose, Kaune Petrašiūnuose ir Noreikiškėse bei Klaipėdoje Šilutės plente ir Naujojoje Akmenėje.
Ministerija nurodo, kad kietojo kuro deginimas šilumos gaminimui namų ūkiuose turi reikšmingiausią poveikį išmetamam kietųjų dalelių kiekiui – 2021 metais jis sudarė 36,9 proc. viso Lietuvoje išmesto kietųjų dalelių kiekio arba daugiau kaip 70 proc. Lietuvos energijos gamybos sektoriuje išmesto šių teršalų kiekio.
Energetikos ir pramonės sektoriuose atsisakius kietojo iškastinio kuro, 2026-2030 metais išmetamas kietųjų dalelių kiekis vidutiniškai per metus sumažėtų 399 tonomis, azoto oksidų – 146 tonomis, sieros dioksido – 864 tonomis, nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 242 tonomis, švino – 376 kilogramais, gyvsidabrio – 20 kilogramų.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta energijos gamybos ir tiekimo, žemės ūkio, pramonės ir mažosios energetikos sektoriuose iki 2050 metų atsisakyti visų rūšių iškastinio kuro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Trys Karaliai atkeliavo į Kau...
-
Trijų Karalių eitynės Vilni...
-
Spaudos konferencija apie Viln...
-
Naujo Kauno ligoninės Ortoped...
-
Audra Klaipėdoje...
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Potvyniai Vakarų Lietuvoje...
-
Sprogimas Dzūkų gatvės daug...
-
Kauno eglutė skaičiuoja pask...
-
L. Savicko susitikimas su vers...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčiusLietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių1Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys39Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimusAukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamųLietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai3Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...
-
Atskleidė, kurio miesto gyventojai sausį brangiausiai mokės už šildymąŠilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės. Palyginti su gruodžiu, sausį šiluma labiausiai brango Panevėžio rajono gyventojams. Jos kaina šoktelėjo 12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Skvernelis: tokiais sprendimais pjauname šaką, ant kurios sėdimeBuvusi Vyriausybė priimdama sprendimą drausti dvigubos paskirties prekių eksportą neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos gynybai finansuoti reikia stiprios šalies ekonomikos, vertina Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Taip pat, anot jo, nesuprantama...
