Kaimo reikalų komitetas – prieš situacijos žemės ūkyje tyrimą

Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo konservatorius Kazys Starkevičius, o susilaikė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Komitetas nesvarstė iki šiol pateiktų nei opozicijos, nei „valstiečių“ siūlymų, kokius klausimus, susijusius su žemės ūkio reikalais, jis turėtų ištirti.

„Mes paskęsime tyrime“, – teigė komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas, komiteto nariams pradėjus svarstyti parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymus pavesti komitetui aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui – įvertinti įstatymų, įteisinančių žemės perkėlimą, atsiradimo aplinkybes ir nustatyti, kokie politikai bei jų artimieji giminaičiai tuo pasinaudojo. 

„Kuo ilgiau vilkinsime ir neduosime atsakymų, tuo labiau visokios temos vystysis“, – sakė K. Starkevičius. 

Dabar KRK sprendimą dėl atsisakymo tirti situaciją žemės ūkyje vertins Seimas ir dėl jo balsuos kitą savaitę.

Jeigu KRK išvadai parlamentarai pritars, tyrimas nebus pradedamas, tačiau jeigu Seimas tokios išvados nepalaikys, opozicijos iniciatyva gali būti pavesta kitam komitetui.

Po posėdžio A. Skančikas BNS informavo, kad komitetas savo iniciatyva aiškinsis dirbamos žemės koncentraciją, trąšų rinkos situaciją ir vekselių žemės ūkyje klausimą.

A. Skančikas sako, kad šiais trimis klausimais komitetas savarankiškai kontroliuos, bet tik „išsigryninus kelis klausimus“. 

„Kitame posėdyje ar dar kitame šiek tiek susidėliosime konkrečius klausimus“, – BNS teigė jis.

A. Stančikas sako, kad tyrimas, kurio siekia dalis parlamentarų, nesvarbu, ar jį atlikti būtų paskirtas komitetas, ar sudaryta speciali komisija, būtų „titininis darbas“. Jis abejoja, ar būtų pasiektas norimas rezultatas.

„Eilėje komiteto diskusijų visą laiką iškildavo klausimų, ar įmanoma iširti tai, kas yra siūloma. Net pati opozicija sako, kad tyrimas neįmanomas. Jeigu kalbame apie 500 ha viršijimą, galime kreiptis į atsakingas institucijas, te, jos išsiaiškina ir mums pateikia informaciją“, – BNS teigė komiteto vadovas.    

Seimas kovo pabaigoje nepritarė parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimui atmesti opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją komisiją, turinčią ištirti didelių žemės plotų įsigijimą. Tada dėl tyrimo reikalingumo ir buvo nuspręsta prašyti KRK pozicijos. 

Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Tyrimo iniciatoriai siūlė rasti atsakymus į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.

Premjeras: didelius ūkininkus įmanoma labiau apmokestinti

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus.

„Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Taip jis atsakė į Biudžeto ir finansų komiteto nario konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą. Parlamentaras klausė, ar jis pritartų daug žemės turinčių žemdirbių papildomam apmokestinimui, pavyzdžiui, 1 proc. tarifu. 

Pasak M. Majausko, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas neatmeta galimybės nustatyti žemės mokestį tokiems ūkininkams – tai ministras esą pareiškė per susitikimą su konservatorių frakcijos nariais.