Tačiau tai, kaip ir ligšioliniai Lietuvos pareigūnų ir tranzito schemoje dalyvaujančių įmonių pareiškimai, neatsako į klausimą, ar įsigaliojus sankcijoms baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą vyks ir toliau – krovinių pervežimai tikriausiai palaipsniui sustotų po kelių mėnesių.

Ar kroviniai galiausiai judės per Lietuvą toliau, tranzito dalyviai žada pranešti trečiadienį.

Kaip BNS sakė Muitinės departamento atstovas Gediminas Kulikauskas, „Belaruskalij“ krovinys trečiadienį važiuos per Lietuvą, tačiau kada tiksliai jis kirs Baltarusijos-Lietuvos sieną, bus aišku ryte.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS taip pat patvirtino, kad trečiadienį krovinys su kalio trąšomis turi atvažiuoti į uostą.

„Tiek galiu pasakyt, kad yra ir laivų, ir to krovinio. Kol kas važiuos“, – teigė A. Latakas.

Vis dėlto jis teigė negalintis tikrai pasakyti, kad kroviniai važiuos ir po gruodžio 8-osios.

Terminalas Klaipėdoje „pasiruošęs dirbti“

JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos 7 valandos ryto verslui davė laiko užbaigti sandorius.

Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios. 

Pasak A. Latako, tai suteikia galimybę Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamam Birių krovinių terminalui (BKT), Klaipėdos uoste kraunančiam „Belaruskalij“ trąšas, dirbti iki balandžio.

„Terminalas pasiruošęs dirbti, nes jie gali daryti iki balandžio 1-osios mokėjimus JAV doleriais. Jie kol kas dirba ir jie mato čia išeitį“, – BNS teigė Klaipėdos uosto vadovas.

„Dabar nusikelia, tas barjeras ar stop linija yra, tik truputį toliau nei dabar“, – pridūrė jis.

BKT nekomentuoja, kaip įmonės veiklą paveiks JAV sankcijos.

I. Udovickis nei anksčiau, nei antradienį BNS nesutiko pasakyti, su kuria įmone BKT turi sutartį – „Belaruskalij“ ar BKK.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, jog trečiadienį JAV sankcijų taikomais klausimais bus daugiau informacijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį sakė, kad JAV sankcijų „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmetė ir Vyriausybės įsikišimo galimybės.

Praradimai

Per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška BNS yra sakęs, kad įmonė turi sutartį su „Belaruskalij“, kuri galioja iki 2023 metų pabaigos, o pastaroji atsiskaito eurais, o ne JAV doleriais. 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad tiek dėl ankstesnių, tiek naujų tarptautinių sankcijų Baltarusijai bus pokyčių baltarusiškų trąšų logistikos grandinėje.

„Kad kažkas pasibaigtų konkrečią dieną, tai ne, bet kad po gruodžio 8-osios daug kas keisis visoje logistikos grandinėje, tai taip, o kaip – priklausys nuo bankų, nes vis dėlto sankcijas įgyvendina ne susisiekimo ministras ar Vyriausybė, o juridiniai asmenys“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

M. Skuodis dar lapkritį sakė abejojantis, kad trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės.

Jis kartojo, kad makroekonominiu požiūriu Lietuvai sankcijų pasekmės yra nežymios, o konkrečioms įmonėms poveikis bus. Pasak jo, nauja „Lietuvos geležinkelių“ strategija paremta veikla be baltarusiškų trąšų.

Klaipėdos uosto direkcija, pasak A. Latako, į savo 2022 metų planą taip pat nebeįtraukia „Belaruskalij“ krovinių – tai reiškia, kad jo krova kris apie 30 procentų. 

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška BNS anksčiau sakė, kad sustojus tranzitui grupė negautų apie 60 mln. eurų pajamų, todėl tikėtina, kad ji turės peržiūrėti paslaugų tarifus kitiems klientams.