„Vis tik praėsime darbą nuo analizės. Atlikę analizę mes galėsime pateikti bent jau kažkokias išvadas. (...) Analizuosime pačią maisto grandinę, ar tikrai yra pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje, ar nėra viena iš grandinės dalių, kuri gauna nepagrįstai didelį pelną. Kitas dalykas, galbūt yra kažkokie suvaržymai, apsunkinimai iš valstybės pusės, dėl ko ta maisto produktų kaina yra didelė“, – prieš posėdį žurnalistams sakė I. Hofmanas.

Anot jo, išanalizavusi maisto grandinę taryba galėtų teikti siūlymus, kaip mažinti maisto kainas.

„Čia ir matyčiau vieną iš valstybės vaidmenų, pavyzdžiui, mažinant biurokratinę naštą, galbūt, pavyzdžiui, paaiškės, kad kažkurios kuro rūšies akcizas didina maisto kainą, tada galima būtų jau kalbėti apie šitų akcizų galbūt sumažinimą, gal ieškojimą kitų variantų“, – aiškino ministras.

I. Hofmanas, be kita ko, pabrėžė, kad augančios maisto kainos yra sudėtingas klausimas, todėl Maisto tarybos veiklos  rezultatų gali tekti palaukti.

35 metus niekas to nedarė iki šios Vyriausybės, jūs dabar norite, kad aš atsakyčiau, kada kainos sumažės, kiek čia analizuosime.

„35 metus niekas to nedarė iki šios Vyriausybės, jūs dabar norite, kad aš atsakyčiau, kada kainos sumažės, kiek čia analizuosime. Nėra taip paprasta, klausimas tikrai yra sudėtingas ir jeigu jis būtų paprastas, aš manau, iki manęs jau būtų vienaip ar kitaip išspręstas, bet yra kaip yra, reikia kantrybės, rezultatų reikės palaukti“, – žurnalistams sakė I. Hofmanas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė perspėjo, kad svarstant kainų klausimus gali būti pažeistas Konkurencijos įstatymas, todėl tai reikia daryti atsargiai.

„Jeigu tik prasidės kalbos apie tiekimo grandinės kažkokį sąžiningą, teisingą paskirstymą pelno ar kaštų, tai iš karto galiu pasakyti, kad nuo tokių klausimų teks nusišalinti ir nusišalinti garsiai, nes tai pažeidžia konkurencijos teisę, o laikymasis teisės aktų yra svarbiausia dalis. Baudos 10 proc. nuo pajamų, tai jeigu visa šita kompanija gautų tokias baudas už tai, kad susėdo prie vieno stalo ir ne taip pasišnekėjo, tai nebūtų iš ko finansuoti krašto apsaugą“, – prieš posėdį žurnalistams sakė R. Vainienė.

Jos teigimu, prekybininkams visoje maisto grandinėje lieka 1-2 proc. grynojo pelno, visa kita tenka darbuotojų, nekilnojamojo turto išlaikymui ir kitiems dalykams.

„Aš turiu visą amplitudę lūkesčių nuo tokių pačių normaliausių, kad visi kartu gerai suprasime vienas kitą. Suprasime, pavyzdžiui, kad prekybininkai, kur, sako, didelės maržos, tai ne maržos, tai – darbuotojai. Prekybininkai yra tarsi tokia tranzitinė įmonė, per kurią praeina pinigai prekybininkams, darbuotojams, pinigai nekilnojamojo turto savininkams ir kas lieka prekybininkams, tai nuo 1 iki 2 procentų grynojo pelno“, – sakė R. Vainienė.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius teigė Maisto taryboje kelsiantis klausimus dėl maisto švaistymo ir jo perdavimo pažeidžiamiausiai visuomenės grupei.

„Čia susirenkantys žmonės, jų sektoriuje (prekybos ir maisto – BNS) yra išmetama 160 tūkst. tonų maisto. Mano darbas bus įtikinti ir padaryti viską, kad maistas, kuris šiuo metu yra išmetamas, nepatenka ant žmonių stalo, jeigu yra neparduodamas, kad keliautų labdaros organizacijoms ir tokiu būdu pasiektų stokojančius“, – žurnalistams sakė S. Gurevičius.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigė tikinis, jog taryboje bus sutarta dėl maisto tiekimo grandinės trumpinimo.

„Kuo ilgesnė grandinė, tuo didesnės maisto kainos. Tai turbūt esmė yra sutrumpinti tą grandinę ir suteikti galimybes ūkininkams tiesiogiai parduoti maisto produktus iš ūkininkų, kiekvienas tarpininkas atsiradęs turi savo lūkestį ir nori uždirbti“, – sakė V. Buivydas.

I. Hofmanas, be kita ko, teigė, kad penktadienio posėdyje taryba susitars kitą susitikimą surengti balandį.

„Darbotvarkė yra sudaryta iš keturių klausimų: vienas iš jų – darbo reglamento patvirtinimas, tada išklausysime du pranešimus apie situaciją rinkoje su maisto produktais ir taip pat turėsime diskusiją po šitų pranešimų ieškodami sprendimų. Taip pat kiti klausimai – galimo sekančio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, kuris numatomas balandžio mėnesį“, – teigė I. Hofmanas.

Maisto taryboje dirba 27 nariai – ministerijų, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, universitetų, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai.

Vyriausybės teigimu, Maisto taryba skirta stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.

Sudaryti tokią tarybą Vyriausybė buvo įsipareigojusi savo programoje.