- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio 2–4 dienomis Kijeve vykusioje tarptautinėje maisto parodoje „WorldFood Ukraine 2021“ savo produkciją pristatę Lietuvos maisto gamintojai pabrėžia, kad maisto pramonės rinka Ukrainoje plečiasi ir ateityje galėtų tapti reikšminga mūsų šalies eksporto kryptimi.
„WorldFood Ukraine 2021“ dalyvavęs „Baltic Gastronomy Leaders“ (BGL) prezidentas Romas Apulskis sako, kad tokio masto renginys – galimybė formuoti kokybišką lietuviškos produkcijos įvaizdį.
„Ši paroda svarbi visų pirma todėl, kad vyksta Ukrainoje – šalyje, kurios maisto rinka Lietuvai gali atverti naujus eksporto kelius. Lietuva su Ukraina palaiko gana gerus ne tik ekonominius, bet ir emocinius, kultūrinius ryšius – šių šalių žmonės reiškia solidarumą vieni kitiems. Dalyvavimas parodoje suteikia galimybę ne tik atrasti naujų partnerių, bet ir tinkamai reprezentuoti savo šalį ir joje pagamintus maisto produktus. Kokybiško įvaizdžio formavimas – vienas svarbiausių etapų, norint užmegzti ilgalaikius ryšius. Manau, dabar yra geras laikas bandyti užsiimti pozicijas Ukrainos rinkoje“, – sako R. Apulskis.
Ukrainoje net ir mažesniais laikomi prekybos tinklai bei gamintojai yra žymiai didesni nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, dydžiu ir kiekiais varžytis būtų sunku. Būtent todėl kelius į perspektyvią Ukrainos rinką atverti gali ne kiekybė, o kokybė, kurios Rytų Europos šalyse trūksta.
Kalbant apie Ukrainos rinką, tai prognozės labai geros – ji galėtų daryti teigiamą įtaką Lietuvos eksporto struktūrai.
„Pagal statistiką, Ukrainos rinka auga, bet vis dar nėra prisotinta aukštos kokybės produkcija. Tačiau pasauliniame kontekste esame mažiukai, be to, su vietiniais Ukrainos gamintojais negalime konkuruoti nei darbo užmokesčiu, nei masto ekonomika. Ukrainiečiai pigiau užsiaugina žemės ūkio produktus ir pigiau juos perdirba, gamybos apimtys ten žymiai didesnės. Vis tik mes turime kitą labai svarbų kozirį, kurį privalu išnaudoti – vakarietišką produktų kokybę. Lietuva Ukrainai yra pavyzdys, į kurį ji kokybės atžvilgiu norėtų lygiuotis“, – sako jis.
Tokiems R. Apulskio žodžiams pritaria ir lietuviško maisto produktų gamybos bei eksporto įmonės „Straikas“ vadovas Gintaras Didžiokas. Pasak jo, Ukrainos rinka tikrai kyla, bet lietuviai privalo įdėti daug darbo, kad jų produkcija būtų pastebėta ir jie turėtų galimybę įsitvirtinti svetur.
„Kalbant apie Ukrainos rinką, tai prognozės labai geros – ji galėtų daryti teigiamą įtaką Lietuvos eksporto struktūrai. Lygindamiesi su didžiaisiais pasaulio gamintojais, mes negalime skirti tiek lėšų rinkodarai ir reklamai, bet visada galime tobulinti kokybę, kuri Ukrainos rinkoje yra paklausi“, – pabrėžia G. Didžiokas.
Jis pažymi, kad Ukrainoje vertinama ne tik kokybiška, bet ir ekologiška produkcija. Sveiko maisto stygius ir poreikis vėlgi atveria duris Lietuvai.
„Nepaisant to, kad Ukraina turi pačią geriausią ir derlingiausią žemę pasaulyje, ji taip pat turi ir labai nešvarią, iš Sovietų Sąjungos paveldėtą stambiąją pramonę. Ši teršia ne tik gamtą, aplinką, bet ir maistą. Būtent todėl maisto švarumo, saugumo ir sveikumo svarba Ukrainoje yra labai didelė. Tokia situacija atveria duris Lietuvai. Mes esame viena švariausių pasaulio valstybių, neturime gamtą teršiančios sunkiųjų metalų pramonės. Tai leidžia kurti ekologišką ir saugią maisto produkciją. Manau, kad sveiko maisto propagavimas galėtų būti didžiulis Lietuvos gamintojų pranašumas siekiant įsitvirtinti Ukrainos maisto rinkoje“, – pabrėžia G. Didžiokas.
Kad Ukrainos rinka gali būti naudinga ateityje, o eksportas į ją iš Lietuvos jau dabar nuolatos didėja, įrodo ir skaičiai. Remiantis statistika, per pastaruosius dešimt metų lietuviško maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Ukrainą išaugo net 5 kartus ir 2020-aisiais pasiekė 30 mln. eurų. Ši tendencija rodo, kad ši rinka turi didelį potencialą.
Bendras lietuviško maisto ir žemės ūkio produktų eksportas pernai siekė 3,7 mlrd. eurų, o per dešimtmetį padidėjo 35 proc. Didžiausias augimas užfiksuotas per pastaruosius dvejus metus: 2020 m. eksportas siekė 3,7 mlrd. eurų, kai 2018 m. – tik 2,9 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad bendras maisto produktų eksportas auga, o COVID-19 pandemija didelių skriaudų kol kas nepridarė.
„Daugiausia Lietuvoje auga kviečių, ankštinių daržovių, žuvies pramonės eksportas. Tešlos gaminių eksportas padvigubėjo ir dabar siekia jau 60 mln. eurų. Labiausiai krito sūrių, varškės ir mėsos eksportas: tam įtakos turėjo 2014 metais prasidėjęs konfliktas su Rusija. Daugiau eksportuojame alaus ir šokolado“, – sako R. Apulskis.
Anot jo, kylančios Lietuvos eksporto tendencijos bei suvokimas, kad plėtros galimybės kaimyninėse Latvijos bei Estijos rinkose jau išsemtos, skatina ieškoti naujų kelių. Vienu iš jų gali tapti Ukraina.
Nepaisant to, kad Lietuva yra gera Ukrainos politikos draugė, dar neturime ten iki galo suformuoto gero lietuviško maisto įvaizdžio.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinka iš esmės yra viena: čia veikia tie patys prekybos centrai, gamintojai glaudžiai bendradarbiauja. Nors pastaraisiais metais maisto produktų eksportas į Latviją ir Estiją viršijo 500 mln. eurų, per dešimtmetį fiksuojamas tik infliacijos ribose liekantis 20 proc. augimas. Akivaizdu, kad rinka prisotinta ir plėstis nelabai yra kur, todėl reikia ieškoti naujų krypčių ir bandyti įsilieti į tokias augančias kaip Ukrainos rinkas“.
Tam, kad įėjimas į rinką būtų sklandus ir greitas, pasak UAB „Straikas“ vadovo G.Didžioko, reikia atlikti namų darbus ir atsakingai užsiimti informacijos apie lietuvišką produkciją sklaida.
„Nepaisant to, kad Lietuva yra gera Ukrainos politikos draugė, dar neturime ten iki galo suformuoto gero lietuviško maisto įvaizdžio. Ukrainiečių visuomenėje Lietuva vis dar nėra matoma kaip neabejotinai kokybiško maisto kilmės šalis. Žinomumas bei kokybiška informacijos sklaida – būtinos sąlygos, leidžiančios įsilieti į svetimas rinkas. Manau, siekiant įsitvirtinti Ukrainos rinkoje reiktų akcentuoti, kad lietuviški produktai – tai kokybės ženklas. Informacijos sklaida neturėtų apsiriboti pavienių įmonių užsibrėžtais tikslais, o vykti visuotiniu mastu“, – sako G. Didžiokas.
R. Apulskio teigimu, skleidžiant informaciją svarbu atrasti savo tikslinę auditoriją ir koncentruotai su ja dirbti. Jis išskiria rinkodaros fenomenu tapusių nuomonės formuotojų svarbą.
„Turime orientuotis į aiškias žmonių auditorijas. Konkrečios tikslinės grupės ar regiono atradimas tikrai prisidės prie sėkmingesnio įsiliejimo į naują rinką. Kreiptis į tokias žmonių grupes geriausiai gali išmaniosios technologijos: internetinės svetainės, socialiniai tinklai ir visišku fenomenu tapę nuomonės formuotojai. Čia kalbame ne apie žvaigždes, o apie gastronomijos srities nuomonės formuotojus, galinčius įvertinti kokybišką produkciją ir informaciją paskleisti visuomenei“, – akcentuoja jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas9
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas4
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...