G. Skaistė: keliams finansavimas mažėja dėl pakitusių solidarumo įnašo lėšų į biudžetą

„2024 m. KPPP susidėjo iš pagrindinės dalies 543 mln. eurų ir taip pat buvo numatytas Utenos kelio finansavimas 40 mln. eurų. Šiais metais bazinis KPPP finansavimas išlieka nekintantis“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Mažėja finansavimas dėl mažesnio solidarumo įnašų lėšų, kadangi praėjusiais metais buvo numatomas didesnės pajamos iš solidarumo įnašo karinio mobilumo projektams. 2025 m. dėl paties mokesčio struktūros mažėja solidarumo įnašo pajamos, projektuojamos į mūsų biudžetą“, – pridūrė ji.

Ministrė taip pat paminėjo sumažėjusias kitų metų biudžeto lėšas Utenos keliui, argumentuojant tuo, kad didesnė lėšų dalis atkeliaus iš ES struktūrinių fondų.

„Tuo tarpu pakeitus Utenos kelio finansavimo struktūrą siūloma Utenos keliui iš KPPP numatyti 20 mln. eurų, bet yra padidintas ir šio kelio finansavimo intensyvumas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų – iki 85 proc., todėl nacionalinio prisidėjimo lėšos yra mažesnės reikalingos“, – sakė G. Skaistė.

2025 m biudžeto projekte nurodoma, kad finansavimas keliams turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei 2024 m. –882 mln. eurų.

Siūlo steigti kelių finansavimui skirtą fondą

Finansų ministrė pasiūlė kelių finansavimo fondo idėją, kuri veiktų analogiškai kaip gynybos fondas. Pasak jos, kelių finansavimo fondas leistų pritraukti papildomų lėšų į valstybės biudžetą, skirtų būtent keliams.

„Labai geras pavyzdys norint struktūriškai padidinti kelių finansavimą yra gynybos fondas. Jeigu mes sugebėjome susitarti dėl valstybės gynybos poreikių finansavimo padidinant papildomas valstybės biudžeto pajamas, tą patį galima padaryti ir su kelių finansavimu. Jei bus priimti sprendimai didinantys valstybės biudžeto pajamos atitinkamoje srityje, matyt, galima susitarti ir dėl papildomų pajamų nukreipimo kelių finansavimui“, – siūlė ji.

„Kelių finansavimas yra labiau subsidinio pobūdžio priemonė. Tai reiškia, kad išlaidos yra padaromos, bet grąžos tiesioginės jos negeneruoja. Todėl kelių finansavimui turėtų būti kitokio pobūdžio fondas – tokio, kokį turi gynyba“, – paaiškino G. Skaistė.

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).