G. Šimkus: infliacijos prognozes aukštyn verčia peržiūrėti maisto ir energijos kainos

Šių metų Lietuvos infliacijos prognozes peržiūrėti aukštyn verčia brangstantis maistas ir energijos kainos, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 procento. Kovą bankas prognozavo, kad ji šiemet sieks 10,5 procento.  G. Šimkaus teigimu, infliacija antrąjį pusmetį pradės mažėti, tačiau žemiau 10 proc. ribos nenukris. Kitąmet augimas turėtų sulėtėti iki 4,6 procento.

„Iš esmės peržiūrime visus infliacijos veiksnius aukštyn, labiausiai peržiūrą lėmė energijos ir maisto kainos. Pastaraisiais mėnesiais taip pat fiksavome stipresnį savikainos padidėjimo perkėlimą į galutinio vartojimo prekes ir paslaugas, kas koregavo platesnį kainų augimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Šimkus.

„Infliacijos rizikų balansas yra aukštyn – didesnė tikimybė, kad gali būti vidutinė metinė infliacija netgi ir didesnė“, – pridūrė jis.

G. Šimkaus teigimu, tai susiję su infliacinių lūkesčių poveikiu atlyginimų augimui, intensyvėjančiais ir ilgiau galimai užsitęsiančiais tiekimo trikdžiais bei dėl geopolitinių veiksnių tikėtino energijos išteklių žaliavų ir maisto kainų didėjimo.

Pasak LB vadovo, infliaciją neigiama kryptimi galėtų paveikti tai, jei dėl geopolitinės įtakos suprastėtų gyventojų ir verslo lūkesčiai ir tai sumažintų vartojimą, norą investuoti bei bendrą paklausą. Be to, jei kylant energijos kainoms sumažėtų kitų prekių ir paslaugų vartojimas

„Kaip bebūtų, mūsų matymu, mėnesinė infliacija žemyn turėtų pasukti antroje metų pusėje. Deja, kad 10 proc. kartelė kristų mažiau, tai galėtų įvykti tik kitais metais“, – sakė G. Šimkus.

Maisto kainų sumažėjimo nesitikima

G. Šimkaus teigimu, vienas iš svarbiausių augančios infliacijos veiksnių – brangstantis maistas, kurio kainų mažėjimo ateityje nereikėtų tikėtis.

„Maisto kainos gegužę buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus. Įvertinus jų indėlį į visą bendrą infliaciją, tai būtų beveik 6 procentai“, – psakė G. Šimkus.

Gegužę suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,5 proc.

Pasak G. Šimkaus, maisto kainų augimą labiausiai lėmė nuo praėjusių metų pasaulyje brangstančios žaliavos, tiekimo trikdžiai, išaugusi paklausa atstatyti pandemijos metu sumažėjusias atsargas, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, blokuojamas ukrainietiškų grūdų eksportas, platesni tiekimo grandinės sutrikimai.

„Visa tai lėmė, kad rinkose balandį maisto žaliava buvo kone trečdaliu brangesnė nei prieš metus. Vartotojus tai pasiekia Lietuvoje kiek vėliau, maisto kainų šoktelėjimas matomas tik šiek tiek vėliau“, – kalbėjo jis.

G. Šimkaus teigimu, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis kainų mažėjimo, nes žaliavos bei kiti jo savikainos komponentai ir toliau brangsta.

„Deja, bet turiu būti pesimistas. Galutines maisto kainas ir toliau veiks pakilusios žaliavų kainų rinkos, išaugusios pašarų ir trąšų kainos, kurios yra maisto savikainos dalis“, – kalbėjo LB vadovas.

Be maisto, pasak G. Šimkaus, ir toliau auga degalų ir administruojamosios kainos, kurias labiausiai veikia pakilusios energijos išteklių kainos rinkose. Tikėtina, kad gamtinių dujų kainos ir ateityje išliks aukštos.

„Šiuo metu ateities sandorių dujomis 2022 metams kainos yra reikšmingai sumažėjusios nuo piko, tačiau per visus 2023 metus jos išliks gana aukštos. Galima tikėtis, kad per vasarą Europos Sąjungos valstybėms pavyks papildyti sumažėjusias dujų atsargas, vartojimą mažins besikeičiantys įpročiai.“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anot jo, įtampa dujų rinkoje bus jaučiama, reikšmingesnės dujų kainos sumažėjimo kitąmet taip pat nesitikima.

ECB nesiekia paveikti atskirų valstybių obligacijų pajamingumo

G. Šimkus teigia, kad šios institucijos sprendimas trečiadienį susirinkti į neeilinį posėdį pirmiausiai buvo skirtas apžvelgti bendrai rinkos situacijai. Paskelbus, kad ECB sieks paspartinti naujos antifragmentacijos priemonės kūrimą, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad išaugusius Italijos obligacijų pajamingumus lėmė ne tik praėjusią savaitę šioje finansų institucijoje priimti pinigų politikos sprendimai.

„Išaugus fragmentacijos rizikoms. Pabrėžiu - rizikoms. Mes matėme, kad atskirų euro zonos valstybių skolos vertybinių popierių kainos šoktelėjo į viršų. Bet vėlgi, sakyčiau, kad čia yra ir aplinkybių sutapimas. Viena yra Europos centrinio banko pinigų politikos sprendimai praėjusią savaitę. Iš kitos pusės ir JAV ekonomikos duomenys, Federalinio rezervo banko komunikacija, kad pinigų politiką griežtins dar labiau“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.

„Paskelbus, kad susirenka Europos centrinio banko valdančioji taryba, matėme, kad palūkanų normos krito žemyn. Tai rodo, kad už to nėra fundamentų, yra atskiri pasvyravimai“, – pridūrė jis.

Kaip pažymi Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ECB pirmiausiai turi mandatą siekiant kainų stabilumo. Todėl, jeigu tokie veiksniai, kaip euro zonos fragmentacija trukdytų pasiekti pinigų politikos sprendimų poveikį šiam tikslui pasiekti – būtina imtis papildomų veiksmų.

„Pinigų politikos persidavimo mechanizmas ir jo efektyvumas yra labai svarbus. Todėl, jeigu fragmentacija turėtų poveikį tam, kad perdavimo mechanizmas būtų efektyvus, reiškia, toks įrankis yra reikalingas. Vienas iš valdančiosios tarybos sprendimų yra pagreitinti tokio įrankio sukūrimą, tam, kad pinigų politika galėtų pasiekti savo 2 proc. kainų lygio vidutiniu laikotarpiu tikslą“, – aiškino jis.

Nors ECB valdančiosios tarybos narys tvirtino, kad yra daugiau nei vienas būdas judėti fragmentacijos problemos sprendimo keliu, tačiau kartu jis akcentavo, kad šios priemonės pirmiausiai turi būti susijusios su centrinio banko tikslų vykdymu, o ne su atskirų valstybių mokumo užtikrinimu.

„Mes turime dvi atskiras problemas. Europos centrinis bankas siekia 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Jis nesiekia atskirų valstybių skolos vertybinių popierių pajamingumo. Nesiekia. Ši priemonė, kai ji bus sukurta, ji bus sukurta fragmentacijos problemoms spręsti“, – paklaustas, ar galimas turto pirkimo programų atnaujinimas neprieštarauja palūkanų normų didinimo sprendimams, pabrėžė G. Šimkus.

Paaiškino, kodėl praėjusiais metais „prašauta“ su infliacijos prognozėmis

G. Šimkus teigia, kad jeigu su prognozėmis ir bus apsirinkama, tai veikiausiai tik į didesnę, o ne į mažesnę pusę.

Paklaustas, kodėl pastarosios prognozės taip drastiškai skiriasi nuo to, kas buvo numatoma praėjusių metų pabaigoje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė veiksnių, kurių buvo neįmanoma numatyti, svarbą kainų augimui.

„Kažkada, tai buvo seniai, buvo manoma, kad nėra juodų gulbių. Bet jų yra. Mes pamiršome tokį žodį „karas“. Jis nebuvo mūsų žodyne, bet mes dabar apie jį skaitome, galvojame“,- penktadienį Lietuvos banke surengtoje ekonomikos apžvalgoje kalbėjo G. Šimkus.

Pasak Lietuvos banko vadovo, praėjusių metų pabaigoje pabrėžiant, kad itin aukšta infliacija tėra laikina, ir šiems metams prognozuojant 2,6 proc. kainų augimo lygį, infliacija užsitęsė būtent dėl tokių nenumatytų veiksnių, kaip Rusijos karas Ukrainoje.

„Ar tai yra prognozuojami įvykiai? Kas galėjo juos prognozuoti? Bet šie infliacijos tempai yra to pasekmė ir ypatingai Europoje, kur kainų augimas pačioje pradžioje pirmiausiai buvo nulemtas pasiūlos pusės. Be jokios abejonės tai užtruko ilgiau, negu mes galvojome. Ir tai persimeta į platesnes prekių, paslaugų grupes“,- tikino jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klausimas

klausimas portretas
is kur pas juos tokie skaiciai? kad va kitais metais suletes infliacija iki 4,6, BVP augs, 2,1 proc. ir t.t. :), skaiciuoja valstybes pinigus ir zmoniu pinigus ir paskui paskambina vasingtonui ECB ir FED ir klausia ka kitais metais jus veiksite, ka planuojate :),,,na realiai dabar ekonomika laikosi ant covid prispausdintu pinigu, o tuos pinigus pasiima FED ir ECB. FED juos greiciau pasiima negu ECB nes FED jau palukanos siekia 1,5-1,75 proc. ECB vos 0,26 isstenejo...beda tame, kad JAV, JAPONIJA turi savo pinigu spausdintuvus, tai jie sau prisispausdino, paskolino, paskui sau ir pasiima,,,o vat ECB neturi, EUR prispausdino, o juos ponas doleris pasiima, taigi JAV vel sausa islips is sios balos, o ECB nezinau kas bus...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių