- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė kitą savaitę iš premjerės Ingridos Šimonytės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.
Pasak jo, artėjant žiemai „būtina rasti sprendimus, kurie kainuos tikrai nemenkus valstybės biudžeto pinigus“, nes energijos kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje.
„Štai kodėl mes veikiausiai jau kitą savaitę susitiksime su premjere I. Šimonyte“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo pasisakymo vaizdo įrašą iš vizito Kopenhagoje išplatino prezidento Komunikacijos grupė.
G. Nausėda teigė su premjere anksčiau sutaręs, kad pagalbai šalies gyventojams išgyventi žiemą neturi pristigti nei valdžios dėmesio, nei finansinių išteklių.
„Visus kitus prioritetus įmanoma pastumdyti, bet ši žiema turi būti mūsų prioritetas numeris vienas“, – sakė prezidentas.
„Todėl aš tikiuosi, kad bus jau pasiūlytas konkretesnis planas ir mes galėsime nuo to plano atsispirdami žengti į 2023 metų biudžeto svarstymą“, – pridūrė jis.
„Tikiuosi, kad visos partijos, įskaitant ir opozicines, labai gerai supras šitą prioritetą ir parems jį“, – kalbėjo šalies vadovas.
Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją būtų taikomos nuo 2023 metų, tam bus skirta nuo pusės iki milijardo eurų.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pristatytas Lietuvos futbolo r...
-
341-oji karo Ukrainoje diena...
-
Visuomenės pilietinės galios...
-
Paskutinės rungtynės M. Kaln...
-
340-oji karo Ukrainoje diena...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – K...
-
339-oji karo Ukrainoje diena...
-
Šeimadienis Kauno pilies muzi...
-
100-oji karių savanorių laid...
-
Bernardinų koplytėlėje – ...
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą1Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės12023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos4Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip68Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
