„Ta apimtimi, kuria mes juos svarstome šiandien, tai būtų apribojimai išvežti iš Lietuvos teritorijos į trečiąsias valstybes tam tikras prekes (...). Tai reiškia, kad būtų apskritai apribotas išvežimas į kitas valstybes, kurios ir nėra kariaujančios, nes mes paprasčiausiai ne viską galime sureguliuoti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, pirmiausiai toks draudimas galiotų dvigubos paskirties prekėms. Pasak G. Landsbergio, teisinės galimybės tokiam draudimui yra. 

„Šiuo metu tariamės su partneriais Briuselyje dėl nacionalinių apribojimų taikymo. Europos teisė leidžia tam tikrus apribojimus taikyti, ypač dvigubos paskirties prekėms, jeigu jos per Lietuvos išorinę sieną, per Europos Sąjungos išorinę sieną patenka, arba galimai įrodomai patenka kariaujančiai valstybei, kitaip tariant, valstybei agresorei Rusijai ir Baltarusijai“, – sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, jeigu tokį sprendimą pavyktų priimti, Lietuva tam tikrų prekių išvežimą galėtų drausti vienašališkai, be kitų ES narių pritarimo.

Sankcijų apeidinėjimo anksčiau kaip reiškinio nebuvo, todėl kad sankcijų tiek nebuvo tokiai valstybei, kaip Rusija. Todėl, pavyzdžiui, takai, kurie atsiranda, arba įtarimai, kurie kyla apie tai, kad viena ar kita valstybė suteikia galimybę sankcijas apeiti.

„Tokios priemonės yra analizuojamos, derinamos, ir jeigu pavyks padaryti, tai Lietuva galės šiek tiek pati riboti tuos srautus netgi nesiekdama konsensuso tarp visų valstybių“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad galutiniai sprendimai gali skirtis nuo pirminės idėjos.

„Noriu pabrėžti, kad gali keistis tie sprendimai prieš juos priimant galutinius“, – teigė G. Landsbergis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimų priėmimui prireiks maždaug mėnesio.

„Manau, kad kokio mėnesio maksimum tam prireiktų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Ministras pabrėžė, kad nacionalinis sprendimas apriboti prekių išvežimo iš šalies nereiškia, kad Lietuvos netenkina bendra ES politika sankcijų atžvilgiu – taip kuriami nauji instrumentai reaguojant į dabartinę padėtį.

„Sankcijų apeidinėjimo anksčiau kaip reiškinio nebuvo, todėl kad sankcijų tiek nebuvo tokiai valstybei, kaip Rusija. Todėl, pavyzdžiui, takai, kurie atsiranda, arba įtarimai, kurie kyla apie tai, kad viena ar kita valstybė suteikia galimybę sankcijas apeiti, tai yra naujas politinis reiškinys, jam reikalingas naujas politinis atsakas, dėl to Europos Sąjunga kuria instrumentus, kurių dešimtmečiais nereikėjo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Ministro teigimu, ES taip pat tariasi dėl apribojimų įmonėms arba sektoriams iš valstybių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su karu, tačiau padeda sankcijas apeiti.

„Europos Sąjunga iki šiol neturėjo to vadinamojo antrinio sankcijų instrumento, kokį turi Jungtinės Amerikos Valstijos, kitaip tariant, sankcijas apeinančioms įmonėms taip pat galima taikyti sankcijas, Europoje to nebuvo galima daryti. Dabar atsiranda teisinis mechanizmas, ar jis reikš, kad jis iš karto pradės pildytis – to nežinome ir tam reikalingas konsensusas“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.

To, anot G. Landsbergio, Lietuva kontroliuoti negali dėl laisvo prekių judėjimo tarp NVS šalių

„Už Lietuvos sienos į Rytus taip pat yra veikianti vieninga rinka, tai reiškia, kad kontrolės tarp vieningos rinkos dalyvių, pavyzdžiui, prekėms pasiekus kad ir Kazachstaną nėra kontrolės, kad tos prekės nepakliūtų atgal į Rusiją ar Baltarusiją“, – sakė jis.

I. Šimonytė sako, kad eksporto statistikos analizė gali padėti išsiaiškinti, kokių prekių išvežimas augo ir spręsti, ar tai susiję su sankcijų apėjimu.

„Bendrąja prasme galėtume kalbėti apie prekes, kurios pačios būdamos savaime galbūt ir ne visada sankcionuotos arba turinčios dvigubą paskirtį. (...) Reikia labai gerai palyginti skaičius – pasižiūrėti, ar jų eksportas išties auga į tas šalis, į kurias anksčiau nebuvo įprasta gabenti it tuomet, matyt, iš to jau galima daryti tam tikras išvadas, bet kadangi nesinori a priori kaltinti visų trečiųjų šalių kažkame dalyvaujant, tai reikia atlikti labai detalią statistinių duomenų analizę“, – sakė ji.

Premjerė teigė, kad yra aiškių požymių, jog sankcijų apėjimui ir draudžiamų prekių gabenimui į Rusiją naudojamos kai kurios Centrinės Azijos šalys.

„Iš to, ką mes matome statistikoje – eksporto augimą kartais į kai kurias šalis. Džiaugčiausi tuo bet kokiomis kitomis aplinkybėmis (...)  bet iš to eksporto augimo, kurį matome kai kurias į Centrinės Azijos šalis, na, lietuviškų prekių ten yra mažai, tai galima daryti išvadą, kad kažkas naudoja tas šalis ir sankcijų apėjimui“, – teigė I. Šimonytė.