Apklausos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias vartotojų optimizmas dėl atlyginimų jaučiamas Lietuvoje ir Latvijoje. Čia po 18 proc. apklaustųjų tikisi, kad atlyginimai per kitus 3 mėnesius augs. Tuo metu Estijoje vos 11 proc. respondentų tikisi didesnių atlyginimų.

Panašias tendencijas atspindi ir nuomonės apie finansines perspektyvas. 19 proc. lietuvių, 21 proc. latvių ir 13 proc. estų respondentų tikisi, kad jų finansinės sąlygos per artimiausius 3 mėnesius pagerės.

Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, didžiausiu iššūkiu išlieka infliacija, prisidedanti prie atsargaus gyventojų finansinių perspektyvų vertinimo. Metinė infliacija sausio mėnesį paspartėjo iki 3,6 proc. dėl 12 proc. padidinto minimalaus atlyginimo, didesnių mokesčių dyzelinui bei kitų mokesčių pokyčių.

„Prognozuojame, kad šiemet infliacija Lietuvoje augs iki 2,7 proc., o didžiausias jo poveikis bus šių metų pradžioje. Nors 2024 m. Lietuvos infliaciją lėmė paslaugų sektorius, tikėtina, kad šiemet dėl didesnio minimalaus atlyginimo ir pabrangusio dyzelino paspartės ir prekių infliacija“, – sako A. Izgorodinas.

Atsargiau leidžia pinigus

Apklausa atskleidžia, jog didžiausią nerimą Baltijos šalių vartotojams kelia išaugusios maisto kainos: 81 proc. Lietuvos, 78 proc. Latvijos ir 87 proc. Estijos respondentų nurodė, kad būtent maisto kategorijoje jaučia didžiausią pragyvenimo išlaidų padidėjimą per paskutinius 3 mėnesius.

Nepaisant didėjančių atlyginimų ir mažėjančių skolinimosi kaštų, pastebime didelį Baltijos šalių vartotojų atsargumą įsigyjant brangesnius pirkinius.

Baltijos šalyse išsiskiria Lietuva, kur 53 proc. respondentų per pastaruosius 3 mėnesius pastebėjo aukštesnes degalų kainas (palyginti su 39 proc. latvių ir 31 proc. estų) – tai atspindi šių metų sausį įsigaliojusius didesnius akcizus.

„Nepaisant didėjančių atlyginimų ir mažėjančių skolinimosi kaštų, pastebime didelį Baltijos šalių vartotojų atsargumą įsigyjant brangesnius pirkinius. Gyventojų perkamąją galią stipriai mažina būtinųjų prekių infliacija – tai atspindi išaugusios maisto kainos“, – įžvalga dalijasi A. Izgorodinas.

Dauguma gyventojų nurodė, jog per artimiausius 3 mėnesius neplanuoja įsigyti stambesnių pirkinių (34 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 46 proc. estų). Tarp respondentų, planuojančių išlaidas didesniems pirkiniams, daugiausia planuoja keliauti (20 proc. lietuvių, 21 proc. latvių ir 16 proc. estų), nemaža dalis (19 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 15 proc. estų) planuoja būsto remontą.

Taip pat 2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalių gyventojai planuoja išleisti daugiau pinigų elektronikai ir buitinei technikai (22 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 17 proc. estų), o tai paprastai yra tarifams jautrūs segmentai.

Nors Lietuvoje pradedamas fiksuoti naujų būsto paskolų ir sandorių skaičiaus augimas, apklausos duomenimis, naujo būsto įsigijimas išlieka mažiausiai pasirinkta kategorija (3 proc. lietuvių ir po 2 proc. latvių ir estų).

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.