„Elektrum Lietuva“: toliau neveikianti jungtis „NordBalt“ 12 proc. didino elektros kainą

Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę augo 16 proc. ir siekė 20,15 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Elektros kainų kilimui Baltijos šalyse ir toliau įtakos turėjo neplanuotas perdavimo sistemos jungties NordBalt (...) nutraukimas. Energijos srautai iš Suomijos sumažėjo 8 procentais, o srautai iš Lenkijos – 15 procentų, palyginti su ankstesne savaite. Be to, ir kuro rinkos rodė kainų augimo tendenciją“, – pranešime teigė „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičiaus teigimu, „NordBalt“ jungtį tikimasi pataisysi per šią savaitę.

Pasak jo, dėl ribotų galimybių importuoti elektrą Lietuvoje beveik dukart – iki 45 gigavatvalandžių (GWh) – gamybą padidino šiluminės elektrinės.

„Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios. Tai lemia Europos gamtinių dujų saugyklos, kurių užpildymas iki 94 procentų išlaiko stabilias dujų kainas. Prie to prisideda ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kuri užpildyta daugiau nei 80 procentų“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios.

 

„Elektrum Lietuva“ taip pat praneša, kad Lenkijoje elektros kaina siekė 115,09 euro už MWh, Vokietijoje – 115,1 euro, Austrijoje – 112,97 euro.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione šiek tiek mažėjo iki 6387 gigavatvalandžių (GWh), gamybos apimtys traukėsi iki 6911 GWh.

Baltijos šalyse vartojimas per savaitę padidėjo 1 proc. iki 449 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas didėjo 2 proc. iki 210 GWh, Latvijoje jis liko stabilus ir siekė 111 GWh, Estijoje mažėjo 1 proc. iki 128 GWh.

Elektros bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse didėjo 11 proc. iki 258 GWh: Lietuvoje elektros gamyba didėjo 35 proc. iki 117 GWh, tuo metu Latvijoje ji mažėjo 7 proc. iki 61 GWh, Estijoje – 1 proc. iki 80 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 58 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 56 proc., Latvijoje – 55 proc., Estijoje – 63 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo 60 proc. iki 25 GWh, šiluminių elektrinių – 84 proc. iki 45 GWh, tuo metu saulės elektrinių mažėjo 4,4 proc. iki 22 GWh, hidroelektrinių išliko apie 9 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 23 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.

49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas mažėjo 20 proc. iki 135 GWh. 48 proc. elektros į šalį pateko iš Latvijos, 52 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo keturis kartus iki 4 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę 29 proc. eksportuoti į Latviją.