Ekonomistė apie „Naujos kartos Lietuva“ planą: viskas priklausys nuo to, kaip pavyks jį įgyvendinti

„Kalbant apie dabar sudarytą planą, viskas priklausys nuo to, kaip pasiseks jį įgyvendinti, ir ar tikrai pavyks išvengti iki šiol pakankamai dažna mūsų yda buvusių finansų įsisavinimo problemų, kai tarpsta tam tikros konsultantų grupės, tam tikri mokymų specialistai, o iš tiesų pridėtinė vertė žmogui, verslui yra labai ribinė ir netgi niekinė. Šitos rizikos tikrai yra nemažos ir tai galima teigti iš patirties įsisavinant ES struktūrines lėšas.

Tačiau kryptys, kurias nustatė Vyriausybė „Naujos kartos Lietuvos“ plane yra atliepiančios poreikius, nes tiek skaitmeninimas, tiek žalioji pertvarka yra EK padiktuotos kryptys. Be to, kalbant apie skaitmeninimą viešajame sektoriuje, Lietuvoje tai jau yra pribrendusi problema, kurią būtina spręsti“, – Eltai teigė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, egzistuojančios duomenų bazės nėra susietos tarpusavyje ir dėl to nukenčia vartotojai, turėdami gaišti laiką kontaktuodami su skirtingomis institucijomis.

„Paslaugų skaitmeninimas vienareikšmiškai turėtų sutaupyti mums laiko ir padėti išvengti tam tikrų biurokratinių procedūrų“, – pažymėjo ji.

Visgi ekonomistė pažymėjo, kad peržvelgus ekonomikos gaivinimo planą kyla klausimų dėl tam tikrų ketinamų taikyti priemonių efektyvumo.

„Plane numatytos ne vien kryptys ir strateginiai tikslai, bet ir konkretūs projektai su finansavimu. Aišku, taip pat įžvelgiu rizikų, nes yra įvairių pakankamai patraukliai pateiktų dalykų, bet dėl jų efektyvumo reikėtų detalesnės analizės“, – teigė ji, pažymėdama, kad abejonių kelia būdas, kuriuo ketinama skatinti kurti daugiau darbo vietų šalyje.

„Planuojama sukurti apie 1,5 tūkst. darbo vietų, tačiau toms vietoms vėliau prižiūrėti skiriama dar 36 iki 48 mėnesių. Tai reiškia, kad nauji verslininkai, kurie kuria darbo vietas, dar specialiai bus reguliuojami ir prižiūrimi biurokratų, ir tai jau pradeda kelti klausimą, ar tai yra tikrai efektyvu ir ar tokiu atveju verta kurti tas 1,5 tūkst. darbo vietų. Nes visa reguliavimo aplinka irgi kainuoja. Reikėtų kompleksiškesnio požiūrio“, – teigė ji.

I. Genytė-Pikčienė taip pat sukritikavo numatytus projektus lietuvių kalbos skaitmeninimui diegti.

„Kelia klausimų ir iniciatyvos, susijusios su lietuvių kalba įvairiose „Siri“ ar „Alexa“ programėlėse. Šie dirbtinio intelekto konsultantai yra didelių tarptautinių kompanijų produktas, tad kyla klausimas, ar norėdami turėti lietuvių kalbą tose programėlėse mes mokėsime toms tarptautinėms kompanijoms? Tai tikrai nėra prioritetas ir reikėtų, kad tie pinigai liktų Lietuvoje, jos vidaus ekonomikoje“, – akcentavo ji.

Anot ekonomistės, itin svarbi yra plane numatyta būsto renovavimo sistema.

„Iš to, kas pateikiama, sunku pamatyti atsaką į pažadą, kad per metus sugebėsime renovuoti bent tūkstantį daugiabučių. Nes, kaip žinoma, problema Lietuvoje yra tikrai labai didelė: yra apie 38 tūkst. nerenovuotų postsovietinės eros daugiabučių, ir mes jų esame renovavę tik apie 8 proc. Iki šiol ta renovavimo procedūra nebuvo efektyvi, Valstybės kontrolė ją labai kritikavo, ir ta sparta yra visiškai neadekvati. Dabar norima tą spartą padidinti. Iš to, ką matome, ambicijos yra labai didžiulės, tačiau prie renovacijos valstybė prisidės tik 30 proc. Iš kur tie kiti pinigai turėtų ateiti ir ar tikrai pavyks tą spartą padidinti?“ – retoriškai klausė I. Genytė-Pikčienė.

„Daugiabučių renovacija yra kone žaliosios pertvarkos pamatas, kuris būtų jaučiamas kiekvienam gyventojui. Tai padėtų sutaupyti labai daug energetinių resursų ir atitinkamai tai yra skaudulys, su kuriuo reikėtų sparčiau dorotis“, – pridūrė ekonomistė.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).