- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai nemano, kad greitu metu gyvensime geriau. Esą koją pastorinti piniginę kiš gyventojų turimos paskolos ir kylantis EURIBOR, o paslaugų kainos atvirkščiai – nemažės, o tik dar labiau kils. Apie tai pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kiek tai argumentuoti pasakymai, o ne iš piršto laužti pamąstymai?
– Manau, šiais metais būtų gana sunku tikėtis, kad perkamoji galia didės. Viena vertus, žiūrint į infliacijos rodiklius euro zonoje ir Lietuvoje, aišku, kad infliacija lėtės. Kylant įtampai finansų rinkose, nukrito naftos, metalų, žaliavų kainos, manau, gerų naujienų artimiausiu metu nematysime, nes tai iš esmės darbo rinkos dedamoji. Kadangi praeitais metais atlyginimai gana stipriai kilo, darbuotojai spaudžia įmones tiek Lietuvoje, tiek Europoje kelti atlyginimus, įmonės tai daro, nes kol kas ekonomika gana stipri. Tikėtina, šiais metais matysime tolesnį labai spartų paslaugų kainų augimą. Sutikčiau, kad atlyginamai dar turėtų kilti bent šių metų pirmąjį pusmetį, kol algų krizė neatėjo, bet paslaugų infliacijos augimas lems, kad perkamoji galia išliks gana žemo lygio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Minėjote, kad pramonėje įtempta situacija.
– Taip. Pramonės rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, kad Europos rinkose matome gana silpną paklausą. Vasario mėnesį pramonės nuosmukis šiek tiek nukrito, bet tik dėl to, nes dalis energijai imlių sektorių, tokių kaip chemikalai, popierius, po truputėlį gerina ir atnaujina gamybą, nes nukrito energetikos kainos. Atskiruose sektoriuose, pvz., medienos ir baldų pramonėje, kur vasarį gamyba krito praktiškai penktadaliu, ir metalo gamybos pramonėje, kur vasarį nukrito 30 proc., akivaizdu, kad mūsų eksportuojantys sektoriai, kurie gamina ne pirmo būtinumo prekes, susidurs su paklausos kritimu. Paklausa – žema, ypač Skandinavijoje, nes pasibaigė nekilnojamojo turto bumas, atitinkamai tai labai pakenkė bendram vartojimui.
– Kiek EURIBOR dalyvauja čia ir kiek jis yra svarbus, kalbant apie mūsų perkamąją galią būtent šiais metais?
– Labai stipriai, nes Lietuvoje beveik 90 proc. visų paskolų išduota kintamomis palūkanomis. Kadangi Europos Centrinis Bankas šiais metais radikaliai kelia palūkanas, tikėtina, kad jos liks aukšto lygio ir, prasidėjus krizei, EURIBOR turi visiškai tiesioginį poveikį gyventojų perkamajai galiai. Lietuva yra viena iš tų euro zonos šalių, kuriai palūkanų dydis yra labai jautrus. Praeitais metais daugiau nei 80 proc. visų paskolų Lietuvoje buvo išduota su kintamomis palūkanomis. Kintamos palūkanos žemos, kai bazinės palūkanos žemos, tada viskas gerai, bet jei kyla bazinės palūkanos, automatiškai kyla visos palūkanos įmonėms ir gyventojams. Tai riboja įmonių galimybes investuoti, žmonių galimybes pirkti prekes ir paslaugas. Tai realiai matoma mažmeninės prekybos statistikoje Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs5
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. ...
-
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai1
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...
-
Seimo komitetas pritarė mažiausių vaiko priežiūros išmokų didinimui
Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“. ...
-
Ministrė: svarstoma grąžinti kompensacijų ir išmokų gavėjų turto vertinimą
Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti....
-
M. Navickienė: šildymo ir kitų išmokų prašymų nagrinėjimas bus automatizuotas3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijų už šildymą mokėjimo pamokos yra išmoktos „gana gerai“, todėl kitą šildymo sezoną tam bus pasiruošta geriau – procesas bus aut...
-
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų mokslo ir verslo proveržiui
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui. ...
-
Ekonomistai: ūkio nuosmukis – galimybė pasiruošti augimui, jis turėtų sustoti
Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo...
-
Valstybės duomenų agentūros vadovė: antrasis BVP įvertis tikslesnis, įvertinta daugiau duomenų
Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, jog an...