- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad Europos Komisija (EK), atmetusi Lietuvos prašymą iki 2025-ųjų atidėti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) terminus, galėtų būti lankstesnė.
Anot jos, per pastaruosius dvejus metus ekonominė situacija Europoje ir Lietuvoje smarkiai pasikeitė.
„Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi. Tas mechanizmas irgi galėtų būti lankstesnis. Manau, kad iš viso proceso čia visi pasimokys, nes nėra tik Lietuva įsipareigojusi įvairių dalykų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.
„Yra kitos šalys įsipareigojusios ambicingų tikslų, gal ne kiek mokestinėje sistemoje, mes gal ambicingiausiai įsipareigoję mokestinėje sistemoje, bet yra šalys, kurios įsipareigojo kitose srityse ir sunkiai sekasi (...). Europos Komisija irgi turi atsižvelgti į realią situaciją (...), žiūrėti ne tik į popierius, bet ir į realią situaciją ekonomikoje“, – kalbėjo politikė.
Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi.
A. Armonaitė pasisako prieš nekilnojamojo turto (NT) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apmokestinti visą gyventojų NT, ji taip pat kritikavo šiuo metu atidėto Vyriausybės parengto mokesčių reformos paketo siūlymą dėl savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimo. Abu šie mokesčiai yra susiję su Lietuvos įsipareigojimais EK, prisiimtais norint gauti RRF lėšas.
„Svarbiausia įvertinti realią situaciją ekonomikoje ir kaip tai paveiks žmonių perkamąją galią, apibrėžtumą dėl ateities. Reforma ar pokyčiai, kurie buvo atnešti, yra iš esmės sustoję. (...) Nepaisant to, kad mokestinės sistemos pakeitimuose yra gerų dalykų, blogų taip pat yra“, – sakė A. Armonaitė, paklausta, kokį mato mokesčių reformos likimą.
„Mokestiniai pakeitimai yra sustoję ir nematau galimybių, kad jie šiemet būtų priimti“, – pridūrė ji.
Lietuva siekė, kad su mokesčių reforma susijusių įstatymų priėmimas būtų nukeltas į 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bet EK su tuo nesutiko, teigdama, kad šis prašymas nepagrįstas.
Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti kai kurias mokesčių išimtis bei specialius mokestinius režimus, padaryti mokesčių sistemą labiau skatinančia ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę bei skurdą.
Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.
Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, kad reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.
Lietuva dar turi mėnesį pateikti atsiliepimui į EK nenorą atidėti mokestinių tikslų įgyvendinimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą2
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą9
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...