- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime jau antrą kartą registruotas siūlymas uždrausti prekybininkams išmesti vartoti dar tinkamus maisto produktus. Prieš utilizavimą pardavėjai privalėtų neparduotą maistą pasiūlyti ir atiduoti labdaros organizacijoms, pasakojama LNK reportaže.
„Mes kalbame apie visus prekybos centrus, kurių plotas didesnis kaip 400 kv. m. Šiuo atveju tai palies didesnius prekybos centrus“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.
„Padės daugiau išgelbėti maisto, jis bus mažiau švaistomas, o tai reiškia, kad aplinkai bus daromas mažesnis neigiamas poveikis. Ir mes galėsime padėti didesniam skaičiui skurstančių žmonių“, – džiaugėsi tokiu siūlymu „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dauguma prekybos tinklų jau dabar savanoriškai aukoja maistą labdarai, tačiau pataisų iniciatoriai mano, kad pardavėjai maisto galėtų atiduoti ir daugiau.
„Mums nerimą kelia tai, ar visas maistas, kuris gali patekti į įvairias labdaros organizacijas, ten patenka. Dalis maisto vis dar utilizuojamas, t. y. sudeginamas“, – savo būgštavimus išsakė Tomas Tomilinas.
„Kiekvieną dieną atiduodame tuos produktus „Maisto bankui“. Per metus – apie 3,5 tūkst. tonos maisto. Ir tai sudaro apie 6 mln. eurų. Kitą likusį dalį mes atiduodame gyvūnų globos organizacijoms, ūkininkams. Ir tik maža dalis utilizuojama“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„2021 m. „Maisto bankui“ atidavėme 490 tonų maisto produktų, o finansine verte tai yra apie 730 tūkst. eurų. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos ūkininkais, kuriems atiduodame vaisius ir daržoves“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Maisto bankas“ labdarą gauna iš keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų – „Lidl“, „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi. Taip pat aukoja ir mažesni prekybininkai bei ūkininkai. Tiesa, tik du didieji prekybos tinklai atiduoda visus paskutinės dienos galiojimo produktus. Kiti aukoja ne visą asortimentą.
„Iš tų dviejų prekybos tinklų, vienas atiduoda tik vaisius, daržoves ir duoną, bet iki šiol vis dar neatiduoda pieno, mėsos ir žuvies produktų, kurie tikrai yra labai vertingi. Na, o ketvirtasis kol kas mums aukoja tik duonos ir bakalėjos produktus“, – konstatavo S. Gurevičius.
Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas?! Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai.
Iš „Norfos“ parduotuvių neparduoti produktai į „Maisto banką“ nekeliauja. Pasak įmonės savininko, prekybos tinklas maisto ir labdaros organizacijoms per metus perduoda apie 1 tūkst. maisto produktų.
„Įvairioms organizacijoms, jų yra gal apie dvidešimt. Visų dabar neišvardinsiu. Bet stengiamės atiduoti to rajono vietos organizacijoms, kad būtų kuo mažiau transporto išlaidų“, – komentavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.
Siūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje išmetamo maisto kiekiai siekia 100 tūkst. tonų per metus. Maždaug viena šeštoji šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje. Įstatymo projekto autorius T. Tomilinas pabrėžė, kad siekiant sumažinti maisto švaistymą, privalomo aukojimo praktika jau įgyvendinama Čekijoje ir Prancūzijoje. Vis dėlto dalis prekybininkų mano, kad priėmus tokius siūlymus, kiltų problemų.
„Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas? Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai“, – svarstė V. Budrienė.
„Svarbiausia, kad tai būtų daroma su protu, įvertinant kai kuriuos aspektus. T. y. maisto saugumas, ekonomika. Ir galbūt tą įstatymą daryti ne per jėgos principą, o per skatinimą“, – sakė D. Dundulis.
„Maisto bankas“ per metus išdalija 10 tūkst. tonų maisto. Iš jų pusę gauna iš prekybininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę1
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?19
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos banko vadovas neneigia – rudenį gali būti sunku7
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. E...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių2
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui pateiktos pataisos dėl algų savivaldos politikams7
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. ...
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?4
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...